„Darnus aktas reiškia, kad negali būti vidinės nedarnos, kad viena nuostata prieštarautų kitai. Kitaip tariant, Konstituciją galima keisti, ir šitas normas, kurios yra siūlomos, galima siūlyti referendumui, tačiau tik tokiu atveju, jeigu panaikinama nedarna kitų normų“, – sakė I.Vėgėlė.
„Pavyzdys. Įsivaizduokime, kad Konstitucijoje būtų siūloma įtvirtinti normą, kad Lietuvoje balsavimo teisę turi tik vyrai. Sakykite, ar Lietuvos respublika būtų ir toliau demokratinė?“, – klausė politikos apžvalgininkas.
„Įsivaizduokime, kad Konstitucijoje būtų siūloma įtvirtinti normą, kad Lietuvoje balsavimo teisę turi tik vyrai. Sakykite, ar Lietuvos respublika būtų ir toliau demokratinė?“, – klausė politikos apžvalgininkas.
Jo teigimu, tokiu atveju, reiktų išbraukti ir normą, kad mes esame demokratinė respublika.
Taip pat siūlant tokius pakeitimus, kokie yra 47 straipsnyje, kad žemė gali priklausyti tik Lietuvos respublikos piliečiams ir valstybei, reikia keisti ir normą dėl Lietuvos narystės ES, mano specialistas. I.Vėgėlės teigimu, reikia atvirai pasakyti, kad mes turime pakeisti ir aktą dėl Lietuvos narystės ES.
„Ekspertų grupė nekonstatavo, kad visos normos prieštarauja Konstitucijai. Ne. Ekspertų darbo grupė pasisakė, kad sumažinimas rinkėjų nuo 300 tūkst. iki 100 tūkst. iš esmės yra politinis apsisprendimas, todėl mes nematome neatitikties Konstitucijai.“
„Lygiai tą patį pasakėme, kad nematome esminės neatitikties dėl referendumo priimtų sprendimų, kad jie gali būti keičiami tik referendumu. Bet normos, kurios sako, kad žemė gali priklausyti tik Lietuvos respublikos piliečiams, mes sakome, kad tai yra nedarna. Kodėl? Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, reikia keisti ir aktą dėl stojimo į Europos Sąjungą“, – aiškino I. Vėgėlė.
Jo teigimu, tik ES lygių galimybių dėka visoms šalims narėms, mes galime laisvai keliauti ir darbuotis ES, tad draudimas užsieniečiams įsigyti žemę Lietuvoje neatitiktų keliamų reikalavimų.
