Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Vyganto Gudėno, iš biudžeto lėšų mieste dabar beveik nebedaroma nieko. „Gatvės tvarkomos už Kelių direkcijos pinigus. Tiek ir kvėpuojame“, – dūsavo V.Gudėnas. Jis prognozuoja, kad metams baigiantis skolos gali viršyti 100 mln. litų, rašo „Kauno diena“.
„Kai reikia taupyti, visi draskosi, rėkia, kad nieko nebegalės daryti, tiesiog mirtis alyvose“, – situaciją savivaldybėje nupasakojo V.Gudėnas. Šiuo metu savivaldybės administracija už įvairias paslaugas ir darbus skolinga 45 mln. litų. Bene didžiausios skolos – transporto įmonėms. Bendrovei „Kauno autobusai" savivaldybė nesumokėjo 8,3 mln. litų, „Autroliui“ – 8,1 mln. litų. Vežėjams apie 5 mln. litų savivaldybės skolų yra padengęs „Hanza lizingas“.
„Kauno autobusų“ generalinis direktorius Mindaugas Grigelis pripažino, kad situacija kelia nerimą, bet savivaldybės kritikuoti neskubėjo. „Neramu dėl atlyginimų darbuotojams. Norisi, kad ir skola už degalus neviršytų 2 mln. litų“, – opiausias vietas vardijo įmonės vadovas.
Anot jo, daugiausia painiavos įnešė padidintas pridėtinės vertės mokestis. M.Grigelio teigimu, įmonė taip pat skolinga degalų ir detalių tiekėjams, bet situacijos nevadina tragiška. „Esame išmokę gyventi su skolomis. Dabar svarbiausia išgyventi“, – mano „Kauno autobusų“ direktorius.
„Kauno energija“ laukia, kada savivaldybė sumokės 3,4 mln. litų skolą, kuri susidarė dėl kompensacijų už šildymą nepasiturintiems kauniečiams. Suma gerokai išaugtų suskaičiavus, kiek dar nesumokėta už švietimo ir ugdymo įstaigoms teikiamą energiją.
Savivaldybė kasdien sulaukia 4–6 reikalavimų atsiskaityti. Pinigų nesulaukiančios įmonės grasina antstoliais, sąskaitų areštu. Pasak V.Gudėno, iš savivaldybės biudžeto lėšų mieste beveik nebedaroma nieko.
„Gatvės tvarkomos už Kelių direkcijos pinigus. Tiek ir kvėpuojame. Gražiau nieko ir nenupieši, nes yra, kaip yra“, – dūsavo valdininkas. Gatvių remonto konkursą laimėjusiai bendrovei „Kelių remonto grupė" už darbus nesumokėta 2,5 mln. litų.
„Darbai vyksta sparčiau nei vykdomi savivaldybės įsipareigojimai“, – šyptelėjo įmonės „Irgita“ direktorius Robertas Mačiulis. Už miesto želdinių priežiūrą savivaldybė šiai įmonei skolinga apie 1 mln. litų ir yra didžiausias skolininkas.
„Irgitos“ vadovas neslepia, kad apyvartinių lėšų trūkumas jaučiamas, tačiau darbai nesustojo, pavojaus varpai dėl bankroto dar neskamba. „Savivaldybė visada vėluodavo atsiskaityti: ir per ekonomikos pakilimą, ir prasidėjus sunkmečiui. Baugina tik tendencijos – kiek įsiskolinimai didės ir kiek tai užtruks", – svarstė R.Mačiulis.
Nuolat kritikuojama už lėtą detaliųjų planų rengimo procesą miesto valdžia šiuos darbus atliekančiai įmonei taip pat skolinga už paslaugas 0,9 mln. litų.
V.Gudėnas prognozuoja, kad metams baigiantis skolos gali viršyti 100 mln. litų. Jau neabejojama, kad miesto taryba dar kartą turės peržiūrėti šių metų miesto biudžetą. „Kol kas tik prasideda svarstymai, kur ir kaip taupyti. Apie 60 mln. litų reikėtų nubraukti“, – įsitikinęs administracijos vadovas.
Šių metų vasarį miesto politikai patvirtino biudžetą, kuriame buvo numatyta 803,5 mln. litų pajamų ir asignavimų. Gegužę kai kuriuos planus reikėjo keisti. Po didelių ginčų tarybos nariai nubalsavo už patikslintą šių metų biudžetą, kuris sumažėjo 56 mln. litų, tačiau skylė didėja. Grįžę po vasaros atostogų išrinktieji vėl imsis karpyti išlaidas.
V.Gudėno nuomone, resursų bus bandoma ieškoti per įvairias programas. Tačiau kuriose srityse bus bandoma dar labiau suveržti diržus, administracijos direktorius atskleisti nepanoro. Paklaustas, ar nebus uždaromos švietimo ir ugdymo įstaigos, valdininkas tikino, kad tai būtų ypač nepopuliarus ir nelengvas sprendimas. Kita vertus, uždarius arba sujungus darželius ar mokyklas, savivaldybei liktų pastatai, kuriais taip pat reikia pasirūpinti. Tad V.Gudėnas abejoja tokio taupymo nauda.
„Ką čia ir pritaupysi, kai mokesčiai nesurenkami. Ne nuo mūsų tai priklauso. Valstybė mokesčių nesurenka“, – pasiteisinimų ieškojo V.Gudėnas. Valdininkas atkreipė dėmesį, kad savivaldybėsdarbuotojams atlyginimai mažinti du kartus, ir prisipažino dabar uždirbantis 600 litų mažiau. Žadama, kad valdininkai ir politikai mažiau išlaidaus, nes atsisakyta nereikalingų komandiruočių. Miesto tarybos nariai gaudavo didžiausias šalyje išmokas kanceliarinėms prekėms pirkti, telefono pokalbių sąskaitoms ir kelionių išlaidoms apmokėti. Kol kas neaišku, ar politikai ryšis taupyti ir susimažins šias išlaidas.
„Kitais metais nebus geriau, o šios skolos vilksis dar ilgai. Blogai, kad daug kas nesuvokia situacijos ir paminklus stato“, – piktinosi administracijos direktorius.
