„Kauno diena“ praneša, kad Kauno abilitacijos centro direktorė Virginija Gurbininkienė atleista iš darbo dėl ligos, išmokant jai dviejų mėnesių išeitinę kompensaciją, nors savivaldybės administracija siūlė atleisti ją iš darbo už šiurkščius darbo drausmės pažeidimus.
„Kauno dienos“ duomenimis, moteris pati kreipėsi į savivaldybę su prašymu atleisti ją iš darbo dėl ligos. Tokiu atveju Darbo kodeksas numato išmokėti dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.
Protu nesuvokiama! Jau kiek metų ji darbe būna girta, kiek galima! – piktinosi moterys.
Administracijos darbuotojai nusprendė, kad šį klausimą turėtų išspręsti politikai, ir miesto tarybai buvo pateikti du alternatyvūs sprendimo projektai: atleisti už pažeidimus arba atleisti išmokant kompensaciją.
Į tarybos posėdį atvyko ir būrelis mamų, kurių vaikai kasdien lanko Kauno abilitacijos centrą. Kaip rašo dienraštis, moterys, išgirdusios, kad šio centro direktorė prašosi atleidžiama išmokant kompensaciją, griebėsi už galvos. „Protu nesuvokiama! Jau kiek metų ji darbe būna girta, kiek galima!“ – piktinosi moterys. Jos prašė pasisakyti, tačiau ne visi tarybos nariai norėjo išgirsti mamų balsą.
„Ar jos užsiregistravo?“ – teiravosi tarybos narė Aušra Ručienė, akivaizdžiai nepatenkinta mamų iniciatyva. Vis dėlto vienai mamai leista tarti žodį. „Pagrindinis darbo drausmės pažeidimas – girtavimas ne tik namuose, bet ir darbo vietoje. Negalime švaistyti pinigų vienos moters ydoms tenkinti. Esu mama, atvedanti kasdien vaiką ir tai matanti“, – pareiškė Jolanta Šimoliūnienė.
„Kas iš mūsų gali mesti akmenį? Juk ir mes ne abstinentai esame. Leiskime žmogui pasitaisyti“, – Kauno abilitacijos centro direktorės stojo ginti vicemeras Kazimieras Nausėda, atsakingas už švietimo reikalus Kaune. Tos pačios nuomonės buvo ir Loreta Kudarienė, raginusi duoti dar vieną šansą prasikaltusiai įstaigos vadovei.
Architektūros fondas ir leidykla „Lapas“, Vilniaus knygų mugėje pristatys antrąją serijos knygą „Kaunas 1918–2015 m. Architektūros gidas“.
Užtat gerą naujieną kauniečiams skelbia meno portalas Kamanė.lt. Architektūros fondas ir leidykla „Lapas“, Vilniaus knygų mugėje pristatys antrąją serijos knygą „Kaunas 1918–2015 m. Architektūros gidas“.
Architektūros žinovai teigia, kad Lietuvos architektūroje yra du išskirtiniai laikotarpiai – Vilniaus barokas ir Kauno tarpukario modernizmas. Apie pirmąjį gausu informacijos net mokykliniuose vadovėliuose, o štai modernioji Kauno architektūra dar tik pradeda sulaukti deramo dėmesio. Šią padėtį ėmėsi taisyti lietuviškų architektūros gidų leidėjai.
Jie įsitikinę, kad itin trumpas Lietuvos nepriklausomybės tarpukariu laikotarpis parodė, jog jauna valstybė sukūrė unikalią ir laikmetį atspindinčią architektūrą. Ji turėjo įtakos visam sovietiniam palikimui, skatina originaliai kurti ir šiandienos architektus. „Gide pirmąkart sistemingai ir nuosekliai pasakojama trijų laikmečių – tarpukario, sovietmečių ir šių dienų – Kauno architektūros istorija, gausiai iliustruota nuotraukomis ir brėžiniais.
