1. Kauno diena švenčiama gegužės 20 d. (ar artimiausią tai dienai savaitgalį), nes būtent šią dieną 1463 m. Kazimieras Jogailaitis praplėtė miesto teises.
2. Kaunas – labai senas miestas. Pirmą kartą Kauno gyvenvietės vardas istoriniuose šaltiniuose minimas 1361 m., tada Kauno pilis įvardijama kaip svarbi LDK tvirtovė. Bet archeologų radiniai rodo, kad gyvenvietė Nemuno ir Neries santakoje egzistavo ir gerokai anksčiau.
3. Nors daug lietuvių mano, kad Kauno pavadinimas kilo iš žodžio „kautis“, ši teorija istorikams kelia didelių abejonių: mūšiai su kryžiuočiais prasidėjo XIV a. viduryje, o gyvenvietė atsirado seniau.
4. Vyrauja teorija, kad Kauno miesto pavadinimas kilo iš asmenvardžio Kaunas. Tokia pavardė ir dabar kartais sutinkama Kauno apylinkėse. Kas buvo Kaunas – nežinia, bet manoma, kad jis galėjo būti pilies valdovas.
5. 1408 m. miestui suteiktos Magdeburgo teisės. 1473 m. mieste ėmė veikti pirmoji mokykla, 1500 m. – pinigų kalykla, 1519 m. – ligoninė, 1530 m. – muitinė, 1540 m. – vaistinė.
6. Kauno miesto herbinis antspaudas su tauru atsirado XV a. pradžioje, dar Vytauto Didžiojo laikais. Tai yra seniausias žinomas herbinis antspaudas LDK teritorijoje.
7. Kadaise Kaunas garsėjo savo... midumi. „Pagaliau miestas garsėja savo midumi, kuris yra puikus ir vadinamas liepų midumi. Tai iš neišsifermentavusio medaus daromas gėrimas, gal penkiasdešimt metų senumo. Jis laikomas statinėse ir vengriško vyno buteliuose, turi jo skonį bei aromatą, taip primena vyną, kad jeigu nesi gėrimų žinovas, gali būti lengvai apgautas“, – 1793 m. rašė po Kauną keliavęs vokietis Frederikas Šulcas.
8. 1812 m. karo metu Prancūzijos imperatoriaus Napoleono armija per Nemuną kėlėsi būtent ties Kaunu. Tada Kaune buvo apsistojęs ir pats imperatorius.
9. Jiesios piliakalnį, nuo kurio Napoleonas neva stebėjo armijos perkėlimą, buvo imta vadinti Napoleono kalnu.
10. Dabar, ko gero, žymiausia Kauno gatvė – Laisvės alėja – buvo nutiesta 1847 m. Tada ji, pagal tuo metu valdžiusį carą, vadinosi Nikolajaus prospektu.
11. 1897 m. Kaune gyveno vos apie 4 tūkst. lietuvių, jie sudarė apie 6 proc. miesto gyventojų. Lietuvišku miestu Kaunas tapo XX a. pradžioje: 1923 m. Kaune jau gyveno per 50 tūkst. lietuvių, kurie sudarė 58 proc. miesto gyventojų. Dabar lietuviai sudaro apie 90 proc. miesto gyventojų.
12. Lietuvoje išaugusi rusų kilmės dailininkė Mariana Veriovkina susižavėjo Kaunu. Ji 1910 m. apie Kauną rašė: „Bet Dieve, Dieve, kas per grožis! Ir linijos, ir spalvos, ir formos, ir kompozicija erdvėje, – pastaroji tokia, kad nieko panašaus nesu regėjusi. Dėl to, kad Kaunas yra tvirtovė, visi namai žemi, išskyrus bažnyčias ir kažkokius staiga aukštyn šaunančius namus, netikėtus, baugius, it netikėtos bauginančiai ryškios dėmės. Gatvės virsta į dangų, nuo kalno žemyn skrieja namai“.
13. XIX a. pabaigoje Rusijos valdžia Kauną nutarė paversti tvirtove. Tada aplink miestą ir buvo įrengti fortai – iš viso devyni. 1912 m. buvo patvirtintas Kauno tvirtovės išplėtimo planas ir pradėti statyti dar keturi fortai, bet plano nespėta įgyvendinti.
14. Vis dėlto tvirtovė visų į ją dėtų vilčių nepateisino: 1915 m., I pasaulinio karo metais atėjus vokiečiams, tvirtovė atsilaikė vos 11 parų.
15. 1892 m. Kaune buvo įrengtas arklinis tramvajus, miestiečių vadintas „konke“. Ilgą laiką tai buvo pagrindinė viešojo transporto priemonė, bet mieste pasirodžius autobusams prarado populiarumą.
16. Tuo tarpu 1915 m. Kaune buvo įkurtas seniausias vis dar veikiantis Lietuvoje aerodromas, dabar vadinamas S.Dariaus ir S.Girėno vardu. Jį įkūrė vokiečiai karo metais. Keleiviniai lėktuvai iš Kauno tarpukariu skrido į Karaliaučių, Smolenską, Rygą, Palangą.
17. Kaune esanti S.Hariso gatvė yra viena nedaugelio Lietuvoje esančių gatvių, pavadintų amerikiečio garbei. Samuelis Harisas buvo lietuvių karių apmokyti atsiųstas amerikietis karininkas, kuris žuvo malšindamas komunistų sukilimą. Plačiau skaitykite čia.
18. Dar viena įdomi Aleksote esanti gatvė - H. ir O.Minkovskių gatvė. Broliai Minkovskiai, kurie buvo žydų kilmės, gimė ir augė būtent gatvėje, vėliau pavadintoje jų vardu. Lietuviams dabar jie žinomi mažai, bet abu buvo garsūs mokslininkai – vienas matematikas, dėstęs A.Einšteinui ir prisidėjęs prie reliatyvumo teorijos kūrimo, kitas gydytojas, tyręs cukrinį diabetą ir prisidėjęs prie insulino sukūrimo.
19. Pirmosios krepšinio rungtynės Kaune įvyko dar 1922 m., o „Žalgirio“ komanda (tuomet – „Žalgirio“ sporto draugija) susikūrė 1944 m.
20. 1929 m. tramvajus buvo uždarytas ir iškilmingai palaidotas, surengiant didelę šventę miestiečiams. Jos metu arkliai buvo iškinkyti, o vyrai patys tempė sausakimšus vagonus.
21. Iki 1935 m. Kaune veikė ir keleivinis siaurasis geležinkelis, jungęs Panemunę su Senamiesčiu. Jis veikė pelningai ir per metus perveždavo apie milijoną keleivių, bet nutarta, kad jo rekonstrukcija – per brangi.
22. Žaliakalnio funikulierius Kaune veikia nuo 1931 m., Aleksoto – nuo 1935 m. Abu funikulieriai dabar yra tarp seniausių vis dar veikiančių keltuvų Europoje.
23. 1927 m. Lietuvoje lankęsis vokiečių žurnalistas susižavėjo vietinėmis „damomis ir panelėmis“, kurios yra „dailiai išaugusios, skoningai apsirengusios“. „Kauno damos, be to, dar ir išradingos. Mat nutiesus naujus šaligatvius, gatvės dar yra grįstos nelygiai tašytais akmenimis, be to, ir duobėtos, todėl ponios ir panelės parodo daug sumanumo savo aukštakulniais bateliais sugebėdamos įveikti šias kliūtis. Nelengva Kauno moterims ir puoštis, mat parduotuvės labai mažos, du pirkėjai jau sudaro spūstį, tamsios, todėl norint prekę apžiūrėti, ją reikia išsinešti į lauką“, – pridūrė jis.
24. Tarpukariu prostitucija Lietuvoje buvo legali, ir Nemuno gatvėje veikė net keliasdešimt viešnamių. Prostitutės, kuriomis dažnai tapdavo merginos iš kaimų, turėjo registruotis, reguliariai tikrintis sveikatą.
25. Tarpukario Kaune vyko diskusija, ar Laisvės alėjoje stovintis Soboras turėtų išlikti, ar būti nugriautas – abejota jo architektūrine verte, sakyta, kad jis primena imperinę praeitį. Jis buvo laikomas „rusų meno išsigimimu“ ir „vergijos atsiminimu“. Šios diskusijos priminė neseniai Vilniuje virusias aistras dėl Žaliojo tilto skulptūrų. Visgi galiausiai Soboras liko stovėti.
26. 1933 m. Kaunas boikotavo... elektrą. Nepatenkinti didelėmis elektros kainomis, labai didelė dalis miestiečių įsitraukė į elektros boikotą. Būstai tyčia nejungdavo elektros, naudojosi žvakėmis, o tie, kurie įsijungdavo, buvo skatinami išjungti, o kartais net akmenų į langus sulaukdavo. Galiausiai belgų verslininkai, kurie valdė elektros energijos tiekimą Kaune, įsikišus Vyriausybei buvo priversti maždaug ketvirtadaliu sumažinti kainą.
27. „Kaunas nuostabiai pasikeitęs, išaugęs. Kauno geležinkelio stotis virtusi moderniška su požeminiais perono perėjimais, stoties aikštė – pasigėrėjimas. Baisus jos grindinys, „konkė“ ir ją supusios lūšnelės pašalintos. Vytauto prospektas ir Laisvės alėja panaši į didmiesčių bulvarus. Maži Kauno namukai, nepaisant krizės, griaunami, krautuvės plečiamos, jų langai didinami, o Versalio ir Metropolio restoranai jau gali patenkinti ir didesnių reikalavimų lankytojus“, – 1934 m. rašė Lietuvoje lankęsis švedų žurnalistas.
28. Tačiau ne viskas tarpukario Kaune buvo taip dailu. Egzistavo ir skurdžių namelių rajonas, vadintas Brazilka, kuris buvo įsikūręs ant Žaliakalnio šlaito. Bet šis rajonas pasižymėjo ir stipriu bendruomenės jausmu. Plačiau skaitykite čia.
29. Kaune gimė ir mokėsi Prezidentas Valdas Adamkus. Jo tėvas buvo Kauno geležinkelio policijos stoties viršininkas, motina dirbo Susisiekimo ministerijoje. Vaikystėje jis patarnaudavo šv. Mišiose Kauno mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (Aukštaičių g. 4).
30. 1939 m., kai Kauno sporto halėje vyko Europos krepšinio čempionatas, V.Adamkus į šį čempionatą prasmuko „zuikiu“ ir stebėjo varžybas, nors turėjo ruoštis egzaminams.
31. Tarpukariu Kaunas, kaip ir dabar Vilnius, sulaukdavo daugiausia investicijų Lietuvoje. 1938 m. investicijos į naujus statinius Kaune sudarė 68 proc. statyboms Lietuvos miestuose ir miesteliuose skirto kapitalo.
32. Kauno zoologijos sodas atidarytas 1938 m. liepos 1 d. Jau po metų lankytojai jame galėjo pamatyti 150 gyvūnų, tarp jų kupranugarį, zebrų, asilų, Australijos dingų, beždžionių kapucinų, stumbrų, fazanų, papūgų.
33. Antrojo pasaulinio karo metais Kaune rezidavęs Japonijos imperijos diplomatas Čijunė Sugihara išgelbėjo apie 10 tūkstančių žydų gyvybių. Jis išdavinėjo žydams vizas į Japoniją, nors ir neturėjo Japonijos vyriausybės pritarimo.
34. Kauno sporto halė garsėjo ne tik krepšiniu. 1949 m. keliolika tūkstančių žiūrovų stebėjo, kaip boksininkas Algirdas Šocikas kovoja su rusu Nikolajum Koroliovu. Nors lietuvis kovos metu dominavo, teisėjai pergalę skyrė rusui. Tačiau miniai įsiaudrinus ir ėmus protestuoti, teisėjai pakeitė sprendimą ir pergalę atidavė A.Šocikui. Vėliau varžybų rezultatai buvo anuliuoti, jos surengtos dar kartą Maskvoje.
35. 1955 m. per Vėlines Kaune įvyko pirma vieša protesto demonstracija prieš SSRS režimą, deginant žvakes karių kapinėse ir giedant tautines dainas.
36. Būsimasis Lietuvos prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas su broliu Gerardu studijų Kauno politechnikos institute (dab. Kauno technologijų universitetas) metais gyveno Kaune. Kambarį jie nuomojosi garsioje vietoje - skulptoriaus Juozo Zikaro name (J. Zikaro g. 3) Žaliakalnyje. Pasakojama, kad iš namų per Vasario 16-osios vaišes A.Brazauskas nebėgdavo.
37. 2011 m. Kaunas ne tik Lietuvą, bet ir pasaulį nustebino kalėdine egle, pagaminta iš perdirbtų plastiko butelių.
38. Kauno rajono Dainavos pavadinimas kilo iš Vinco Krėvės. Dabartinės Dainavos vietoje kaimas pradėjo kurtis 1923–1924 m. Naujakuriams svarstant apie kaimo pavadinimą, viena mergaitė pasiūlė Dainavą, nes jai patiko Vinco Krėvės knyga „Dainavos šalies padavimai“. 1963 m. čia pradėtas statyti daugiaaukščių namų rajonas iš kaimo perėmė Dainavos vardą.
39. O štai Šančių vardo kilmė prancūziška. Šis pavadinimas atsirado Napoleono karų laikais ir kilo iš prancūziško žodžio chantier – „statinys“. 1812 m. vasarą per Nemuną greta Kauno besikėlę prancūzai dabartinių Šančių teritorijoje pastatė įtvirtinimus, kuriuos vadino chantier, o lietuviai juos vadino šancais. XIX a. pabaigoje Kauną paskelbus tvirtove, čia įrengtas kareivinių kompleksas.
40. Kaune yra keturi saulės laikrodžiai. Vienas jų – didžiausias Lietuvoje – yra įrengtas ant KTU Informacinių technologijų plėtros instituto sienos.
41. Kaune esama paminklų pačioms įvairiausioms asmenybėms. 2002 m. buvo atidengtas paminklas lietuvių disidentui Romui Kalantai...
42. …, 2007 m. Laisvės alėjoje – tarpukario estrados dainininkui Danieliui Dolskiui...
43. …. o 2011 m. Santakos parke – popiežiui Jonui Pauliui II.
44. Na, o 2014 m. Kaune atidengtas paminklas... rutinai. Ant paminklo esantis užrašas skelbia: „Čia, šioje vietoje, 2014 m. gegužės 11 nieko ypatingo neįvyko“.
45. Kaune iki šiol galima rasti taką įdomiu pavadinimu – Limos taką. Juo Žaliakalnio gyventojai galėjo nusileisti į tako apačioje veikusią „Limos“ gamyklą, kur daug jų dirbo.
46. Kaune veikia vienintelis pasaulyje Velnių muziejus. Muziejuje sukaupta daugiau negu 3 tūkst. eksponatų kolekcija, kurią rinkti pradėjo dailininkas Antanas Žmuidzinavičius.
47. Kaune rasime ir Lietuvos aviacijos muziejų, o jame – natūralaus dydžio „Lituanica“ lėktuvo, kuriuo skrido Darius ir Girėnas, kopiją. Jis veikia jau minėtame S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome.
48. Tarp kitų Kaune esančių įdomesnių muziejų – Soboro rūsiuose esantis muziejus, skirtas neregiams, Lietuvos sporto muziejus, lietuvių tautinės muzikos instrumentų muziejus, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus.
49. Kaune yra vienintelė Lietuvoje mūrinė mečetė, pastatyta tarpukariu Kauno totorių bendruomenės iniciatyva. Ji veikia ir dabar.
50. Kauno ąžuolynas – didžiausias miesto teritorijoje esantis ąžuolynas visoje Europoje. 84,42 ha plote auga beveik 800 ąžuolų.
51. 2022 m. Kaunas taps Europos kultūros sostine. Šia proga mieste vyks daug įvairių renginių, parodų ir t. t.
Rengiant tekstą remtasi Kauno apskrities viešosios bibliotekos elektroniniu žinynu ir kitais šaltiniais.
