Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas įvedė nuostatą, kad „kol vartotojai pasirenka karšto vandens tiekėją arba apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, karšto vandens tiekėjas yra šilumos tiekėjas. Karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas“.
Šiuo metu Kauno mieste yra paplitęs toks apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, kai šiluma karštam vandeniui ruošti perkama iš šilumos tiekėjo AB „Kauno energija“, o geriamasis vanduo karštam vandeniui ruošti – iš geriamojo vandens tiekėjo UAB „Kauno vandenys“. Kadangi Kaune karšto vandens tiekėjo nėra, tai ir karšto vandens apskaitos prietaisai neprižiūrimi, daug metų neatliekama metrologinė jų patikra, todėl rodmenys gali būti netikslūs.
Kauno mieste yra 108 526 karšto vandens vartotojai, kuriems per 4 metus reikėtų įrengti 143 254 apskaitos prietaisus. Projektą numatoma įgyvendinti per 4 metus. Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų priežiūros mokestis taikomas, kai šie apskaitos prietaisai įrengti ir nuosavybės teise priklauso karšto vandens tiekėjui.
Aptarnavimo mokestis buvo nustatytas vadovaujantis Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu.
Ketvirtadienį vykusiame miesto tarybos posėdyje kai kurie tarybos nariai siūlė neskubėti ir nepriimti šio tarybos sprendimo projekto. Buvo siūloma atidėti klausimo svarstymą, tačiau galiausiai pritarta siūlomam mokesčiui.
Priminsime, kad anksčiau „Kauno energija“ buvo siūliusi patvirtinti dvigubai didesnį mokestį.
