Priežiūros maksimalus tarifas – didžiausias galimas mokėjimas, kurį vartotojas moka šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojui už pastato šilumos punkto, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą. Šis tarifas nustatomas 1 kv.m būsto naudingojo ploto per mėnesį.
Priežiūros maksimalūs tarifai parengti vykdant Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, kuriame numatyta, kad savivaldybių tarybos minėtus priežiūros maksimalius tarifus nustato vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtinta daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros (eksploatavimo) maksimalių tarifų nustatymo metodika. Ja vadovaujantis buvo apskaičiuoti tarifai pastatų grupėms, suskirstytoms pagal šilumos punkto bei šildymo ir karšto vandens sistemų tipus.
„Kadangi priežiūros maksimalūs tarifai apskaičiuoti pastatams, kuriuose yra skirtingų 9 tipų šilumos punktų, 4 tipų šildymo ir 4 tipų karšto vandens sistemų, konkrečiam pastatui bus tiksliau pritaikyti priežiūros maksimalūs tarifai. Šilumos punktų priežiūros maksimalūs tarifai apskaičiuoti pagal šilumos punkto nuosavybės teisės subjektą. Be to, minėti tarifai diferencijuoti pagal pastato plotą ir šildymo bei karšto vandens sistemų eksploatavimo amžių“, – sakė Miesto ūkio departamento Energetikos skyriaus vedėjas Pranas Urbanavičius.
Įgyvendinus tarifų nustatymo tvarką pagal minėtą metodiką turėtų pagerėti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros kokybė, nes priežiūros paslaugų srityje atsiras konkurencija pagal kainos ir kokybės kriterijus.
