Trijų Kauno Senamiesčio gatvių sankirtoje buvusiame skverelyje rengiamasi statyti gyvenamąjį namą, tačiau kol kas čia dirba archeologai.
Ieškant žemėje esančių praeities vertybių, šį penkiolikos arų sklypą kastuvais perkasti planuojama iki kito pavasario. Archeologai sako neturėję duomenų, kad šioje sklypo dalyje gali būti XVI-XVII amžiaus pastato dalių, laiptų fragmentų, dalis grindinio. Kokio dydžio tai buvo pastatas, archeologai dar aiškinsis.
„Iš tikrųjų radiniai yra įspūdingi, kadangi kol kas dirbame tik šiaurinėje dalyje. Yra atidarytos keturios perkasos, vienoje perkasoje radome krosnį. Pagal sluoksnį ją datuojame XVIII a. pradžia.
Yra atidarytos keturios perkasos, vienoje perkasoje radome krosnį. Pagal sluoksnį ją datuojame XVIII a. pradžia.
Ankstyviausias užstatymas yra XVI-XVII amžiaus, pakankamai giliai jis yra – apie 4 metrus nuo dabartinio žemės paviršiaus“, – aiškino archeologas Mindaugas Mačiulis.
Pasak archeologo, XVIII amžiaus krosnis įprasta ir būdinga miestams. O kad jau yra krosnis, tai turi būti ir šaukštas – archeologai Vytauto didžiojo karo muziejui perdavė XVIII amžiaus medinį šaukštą – jį restauratoriai dabar vynioja į šlapius audinius, kad jis neperdžiūtų ir nesutrūkinėtų.
„Su antiseptiku suteptas ir saugomas drėgnai ir laukiam tyrimo, medžio rūšies nustatymo. Svarbu nustatyti medžio rūšį, nes nuo to priklauso, su kokia medžiaga bus konservuojamas“, –pasakojo restauratorė Asta Vasiliauskaitė.
Archeologai rado ir koklių, monetų, odos gabaliukų, šukių. Kaip bus saugomi vertingiausi radiniai – pastatų likučiai –, spręs Kultūros paveldo vertinimo taryba.
