Nuo pirmųjų Baltijos šalių žaidynių, įvykusių Rytoje 1961 metais, praėjo jau 50 metų. Varžybos kiekvienoje tuometinės Sovietų Sąjungos Pabaltijo respublikoje vyko kas dveji metai (iki 1991 m.). Baltijos šalims iškovojus nepriklausomybę, varžybos nenutrūko, o dabar rengiamos kasmet. Svečių teisėmis pakviečiama ir kaimyninių valstybių komandų. Baltijos šalių ugniagesių pirmenybėse yra dalyvavusios Švedijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos komandos.
Šiemet varžybose tradiciškai kovos Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekipos, o svečių teisėmis rungsis ir sportininkai iš Lenkijos, Rusijos bei Baltarusijos. Suaugusiųjų komandą sudarys 10 ugniagesių, o jaunimo – po 4 dalyvius iš dviejų amžiaus grupių (14–16 m. ir 16–18 m.).
Suaugusiųjų rinktinės varžysis keturiose rungtyse: kopimo kablinėmis kopėčiomis į ketvirtąjį mokomojo bokšto aukštą, 100 m kliūtinio bėgimo, ugniagesių estafetės 4x100 m ir kovinio išsidėstymo nuo gaisrinio motosiurblio.
Jaunimo komandos taip pat rungsis keturiose rungtyse: 100 m kliūtinio bėgimo, kopimo kablinėmis kopėčiomis į trečiąjį ir antrąjį mokomojo bokšto aukštus, ugniagesių estafetės 4x100 m ir kovinio išsidėstymo nuo gaisrinio motosiurblio.
Varžybų, rengiamų vadovaujantis tarptautinėmis ugniagesių gelbėtojų sporto taisyklėmis, nugalėtojai bus apdovanoti diplomais ir renginio organizatorių įsteigtais prizais.
