Tyrimo metu buvo apklausta 1115 kauniečių. 51 proc. respondentų Kauno infrastruktūrą vertina blogai. Prasčiausiai apie ją pasisakė Petrašiūnų ir Centro seniūnijų gyventojai. Pagrindiniu skauduliu kauniečiai laiko apleistas gatves. Daugumos apklaustųjų nuomone, miesto valdžiai derėtų jas kuo greičiau sistemingai asfaltuoti.
„Prastas gatvių būklės vertinimas buvo vienas ryškiausių. Tai, anot kauniečių, turėtų būti miesto valdžios prioritetas“, – sakė apklausos rezultatus apibendrinęs psichologas Robertas Ambrazevičius.
Vertindami saugumą Kaune miesto gyventojai nurodė, jog kai kuriose miesto vietose reikėtų daugiau patrulių. Tačiau 34 proc. apklaustųjų pabrėžė, kad savo gyvenamuosiuose rajonuose ir dabar jaučiasi saugūs. Prasčiausiai saugumą mieste įvertino Panemunės ir Petrašiūnų seniūnijų gyventojai, geriausiai – Šančių.
Pakankamai gerai kauniečiai vertina ir viešąjį transportą. Virš 50 proc. apklaustųjų nurodė, kad miesto autobusai, troleibusai ir mikroautobusai yra geros techninės būklės, grafikai tinkami, taip pat neturėjo priekaištų dėl kitų su viešuoju transportu susijusių dalykų.
Prasčiausiai apie viešąjį transportą pasisakė namų šeimininkės ir vaikus auginančios moterys.
Apklausos rengėjus nustebino, kaip miestiečiai vertina sveikatos priežiūros sistemą. Nemaža dalis, paklausti, ką reikėtų joje gerinti, parašė, jog būtina kelti medikų kvalifikaciją
Apklausos rengėjus nustebino, kaip miestiečiai vertina sveikatos priežiūros sistemą. Nemaža dalis, paklausti, ką reikėtų joje gerinti, parašė, jog būtina kelti medikų kvalifikaciją.
„Šis vertinimas – paradoksalus, nes Kaune yra Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, be to, sunkius ligonius ne tik iš apskrities gydymo įstaigų, bet ir kitų miestų, veža į Kauno klinikas. Tačiau, matyt, poliklinikose dirbantys specialistai kauniečiams atrodo per mažai kvalifikuoti“, – komentuodamas šiuos rezultatus sakė R.Ambrazevičius.
Gyventojų taip pat buvo klausiama apie miesto įvaizdį, kultūros, sporto, švietimo sistemas, parkavimą. Pastarasis, apklaustųjų nuomone, nėra gerai išvystytas mieste. O mokestis už automobilių stovėjimą – per didelis.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad ekologija ir socialinė rūpyba – mažiausiai Kauno gyventojams aktualios sritys. Dauguma į klausimus apie šias sritis atsakė tiesiai - kad nežino.
Atlikta apklausa – dalis Kauno miesto savivaldybės administracijos įgyvendinamo projekto „Kauno miesto savivaldybės ilgalaikio 2005-2015 m. strateginio plano ir 2010-2012 m. strateginio veiklos plano atnaujinimas“.
Pagrindinis projekto tikslas – siekiant užtikrinti efektyvų Kauno miesto savivaldybės funkcijų vykdymą ir didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, o kartu ir Lietuvoje, tobulinti strateginio planavimo procesą Kauno miesto savivaldybėje.
Paskutinį kartą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu planas buvo koreguojamas 2008 metais.
Siekiant kokybiškai atnaujinti planą, prieš tai rengiamos įvairių sričių sektorinės studijos, strategijos ir strateginiai planai, taip atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.
