Ja susisirgo 71 metų kaunietė, kuri nuo birželio 1 dienos skundžiasi neaiškios kilmės karščiavimu. Medikai įtaria, kad liga galėjo prasidėti nuo žaizdos rankoje, po to atsirado limfmazgių uždegimas. Moteriai kelias savaites laikėsi itin aukšta - 40 C – temperatūra. Ji skundėsi bendru silpnumu, galvos ir raumenų skausmais, padidėjusiais pažasties limfmazgiais. Per ligos laikotarpį pacientė du kartus gydėsi ligoninėje. Tačiau ankstesniuose mikrobiologiniuose tyrimuose tuliaremijos sukėlėjo nepavyko aptikti. Ligos pradžioje žmogui pakyla itin aukšta temperatūra, vėliau pasireiškia kiti simptomai, panašūs į gripo.
Tik liepos 9 dieną konsultuojantis infekcinių ligų gydytojas įtarė tuliaremiją, buvo paimtas kraujo mėginys, o praėjusią savaitę gautas atsakymas, jog moteris iš tiesų serga šia liga.
KVSC specialistai apgailestauja, kad gydymo įstaigos, kurioje gydėsi moteris, medikai laiku neperdavė informacijos apie įtariamą ligą KVSC, nors to reikalauja teisės aktai.
KVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjos pavaduotojos Kristinos Rudžinskaitės teigimu, tuliaremija yra bakterijos sukeliama ūmi liga. Šia liga užsikrėsti gali ir žmonės ir gyvūnai. Tuliaremija paplitusi daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Japonijoje, buvusiose Tarybų Sąjungos šalyse. Daugiausia susirgimų 1995-2004 metaos buvo užregistruota Suomijoje, Švedijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Ispanijoje. Mirties atvejų nuo šios ligos Europoje neužregistruota. Lietuvoje tuliaremija labai reta: 2006 metais ja sirgo du žmonės, 2007 metais – vienas, o 2008 metais – du.
Tuliaremiją sukeliančios bakterijos parazituoja daugelio laukinių (kiškių, voverių, ondatrų, bebrų, elnių, žiurkių) ir naminių (šunų, kačių, avių) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.), o per ją – ir sveikus gyvūnus. Bakterijas taip pat platina iksodinės erkės, uodai ir kiti kraujasiurbiai vabzdžiai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, pelkėtose vietose, plačialapiuose miškuose. Į žmogaus organizmą ligos sukėlėjas gali patekti net per labai mažai pažeistą odą ar gleivines (ypač akių), tiesioginio sąlyčio su gyvūnais metu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdieną, surenkant nugaišusius graužikus. Užsikrėsti galima ir per graužikų infekuotus maisto produktus ir vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolį, užkrėstą sergančių gyvūnų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įkandus uodams, erkėms, sparvoms. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad sergantis žmogus aplinkiniams yra nepavojingas.
Pastebima, kad dažniausiai tuliaremija suserga suaugę žmonės, turintys tiesioginį kontaktą su laukiniais gyvūnais – žvejai, medžiotojai. Statistika rodo, kad tuliaremija vyrai suserga 2–3 kartus dažniau nei moterys. Persirgus šia liga, įgaunamas ilgalaikis imunitetas, tačiau kai kuriems pacientams liga kartojasi.
