Aviacijos istoriją tyrinėjantys akademikai teigė, kad būtent šiaurinėje aerodromo dalyje vyko svarbiausi Lietuvos aviacijos kūrimo etapai. Per 20 buvusios Lietuvos nepriklausomybės metų nuo vokiško aeroplanų angaro civilinės aviacijos rajonas išaugo iki civilinės aviacijos oro uosto. Jame buvo įrengta Kauno aerostotis, betonuotas peronas, kuriame vyko keleivių įlaipinimas į lėktuvus, išlaipinimas po skrydžio. Čia buvo pastatyti svarbūs kiti valstybinės reikšmės statiniai.
Virto kariniu
Įsimintiniausias 1939 metų rugpjūčio įvykis – pirmosios Baltijos šalių aviacijos sporto varžybos, kurias inicijavo lietuviai. Baltijos šalių aviacijos sporto varžybas planuota kasmet rengti vis kitoje Baltijos šalyje, tačiau planams sutrukdė prasidėjęs karas. Lakūnams sportininkams teko sėsti į naikintuvų kabinas ir savo akrobatinius sugebėjimus pritaikyti oro kautynėse. Vykstant mobilizacijai 1939 metais į karo aviaciją pašaukti ir Lietuvos lakūnai. Amžininkai mena, kad vykstant koviniams veiksmams Lenkijoje, aerodromo gyvenimas persitvarkė į karinį.
1940 metais birželio 15 dieną į Lietuvą įvesta Raudonoji Armija užėmė aerodromą ir nepaliko jokių vilčių tęsti net civilinės aviacijos veiklą. Aerodromas tapo kariniu, aptvertas aukšta lentine tvora, pro kurią joks pašalietis neturėjo teisės pažvelgti. Kas jame vyko, kas kur buvo dislokuota ir besidomintiems aviacija ilgą laiką buvo mįslė. Po kurio laiko aerodromo angarai tapo mažai prižiūrimi atsarginių dalių sandėliai.
Atkūrus nepriklausomą Lietuvą aviacinės sportinės organizacijos eksploatavo tik geresnės būklės pastatus, nes kiti iki tol buvo visiškai sunykę. Atkurti jų nepavyksta iki šiol – trukdo biurokratiniai labirintai. Tačiau aviatoriai nepraranda vilties.
Penktadienį vyksiančiame renginyje vyks lėktuvų ir skraidyklių paradas, bus skraidinami aviamodeliai, jėgos aitvarai ir pramoginiai aitvarai. Aviatoriai ketina apžvelgti svarbiausius Lietuvos aviacijos momentus.
Renginio pradžia – penktadienį, 15 val.
