Pasak dienraščio, miesto tarybos posėdyje tvirtinant atminimo lentų sąrašą, Kultūros paveldo skyriaus darbuotojai teigė, jog būtina įamžinti tai, kad Laisvės alėjoje esančiame savivaldybės pastate 1990 metų balandžio 5–ąją pradėjo dirbti demokratiškai išrinkta pirmoji Kauno miesto taryba, pradėjusi savivaldos atkūrimo procesą Kaune.
Pasak Kultūros paveldo skyriaus vedėjo Rimgaudo Miliukščio, pernai Kaune savivaldybės lėšomis buvo įamžintas tik vieno žmogaus atminimas.
Planų įrengti 7 atminimo lentas 2009–aisiais atsisakyta į miesto biudžetą nesurinkus planuotų pajamų. Dar kelios ant įvairių pastatų nusipelniusius žmones ar svarbius įvykius įamžinančios lentos atsirado ne savivaldybės pastangomis.
„Viskas persikėlė į šiuos metus. Iš pernai liko 10 tūkst. litų skola, kurią turėsime padengti iš šiemet skirtų pinigų“, – teigė R.Miliukštis.
Jo duomenimis, šiemet padengus skolas, atminimo lentoms turėtų likti 20 tūkst. litų.
Pasak savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus specialistės Danutės Rūkienės, šiemet sąrašas gerokai išsipūtė dėl to, kad kasmet norima atkurti pavogtas arba suniokotas atminimo lentas.
Iš viso Kaune atidengta maždaug 270 atminimo lentų žymiems žmonėms, apie 10 primena kauniečiams apie įvairius istorinius įvykius, 8 ženklina tarpukariu Kaune veikusių užsienio ambasadų pastatus.
