Miesto taryboje daugumą turintys konservatoriai po praėjusio tarybos posėdžio įvykių atvirai prakalbo apie sankcijas sutartį su tarybos dauguma pasirašiusiems ir už tai kelis svarbius postus gavusiems socialdemokratams. Tuo tarpu šie tvirtina dėl postų nesibaiminantys ir miesto merui žeria kaltinimus kompetencijos stoka.
Praėjusį ketvirtadienį Kauno tarybos darbą sudrumstė klausimas dėl naujos miesto ligoninės pavadinimo. Nors balandžio mėnesio pradžioje nutarus sujungti Kauno 2-ąją klinikinę ir Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinę ligonines buvo planuojama naujajai įstaigai suteikti Raudonojo Kryžiaus pavadinimą, netikėtai sprendimo projektą prireikė keisti.
Svarstant naujo ligoninės pavadinimo klausimą valdančiąją koaliciją remiantys socialdemokratai paliko posėdžių salę. Posėdyje paskelbus pietų pertrauką, jis turėjo tęstis nuo 15 val., tačiau tuomet į salę negrįžo nei socialdemokratai, nei „Tvarkos ir teisingumo“, Liberalų ir centro sąjungos ir Darbo partijos nariai. Kadangi kelių valdančiosios koalicijos narių tuo metu nebuvo Kaune, taryboje neliko kvorumo (bent 21 tarybos narys iš 41) ir jis buvo nutrauktas.
Paklaustas, kaip vertina tokius dalies tarybos narių veiksmus, miesto meras Andrius Kupčinskas kolegoms taryboje negailėjo priekaištų.
„Opozicijos išsilakstymas buvo didžiulis neatsakingumas. Vicemeras Rimantas Mikaitis įkalbinėjo socialdemokratus grįžti, siūlė nesvarstyti ligoninės pavadinimo klausimo, baigti tik visus likusius. 33 klausimus palikti kyboti ore yra nepagarba tų miesto gyventojų atžvilgiu, su kuriais buvo susiję neišspręsti klausimai, – teigė meras ir pridūrė, jog dėl tokių politikų veiksmų veikiausiai kalti artėjantys savivaldos rinkimai: – Nemanau, kad pavasario saulė būtų juos paveikusi.“
„Mes palikome tarybos posėdį, nes A.Kupčinkas neatlieka savo pagrindinės funkcijos – neužtikrina normalaus tarybos darbo“, – trumpai pagrindinę tokio įvykių scenarijaus priežastį įvardijo Socialdemokratų frakcijos seniūnas Kęstutis Kriščiūnas.
Prarasti postų nesibaimina
Prieš daugiau nei trejus metus vykusių rinkimų metu 18 mandatų taryboje gavusi Tėvynės sąjunga ir Lietuvos krikščionys demokratai su Liberalų sąjūdžiu ir partija „Jaunoji Lietuva“ sudarė koalicija, kuriai savo paramą sutartimi išreiškė socialdemokratai. Pagal minėtą sutartį buvo numatyta socialdemokratams skirti vieną vicemero postą bei savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo kėdę. Po praėjusios savaitės įvykių meras A.Kupčinskas prakalbo apie abejones dėl tolesnio bendradarbiavimo su socialdemokratais.
„Manau, šis atvejis bus išnagrinėtas visu rimtumu. Visoms valdančiojoje koalicijoje esančioms frakcijoms situacija dėl socdemų veiksmų yra seniai įkyrėjusi. Šiuo atveju manau, kad ieškosime būtinų sprendimų“, – teigė meras.
„Mes dėl to neišgyvename“, – paklaustas, ar nesibaimina dėl socialdemokratams priklausančių postų, pareiškė K.Kriščiūnas.
Tiki, kad tarybos posėdis įvyks
Kalbėdamas apie suplanuotą tarybos posėdį, A.Kupčinskas vylėsi, jog viskas bus gerai ir miesto valdančiajai daugumai nereikės svarstyti realios tiesioginio Vyriausybės valdymo galimybės: „Manau, kad tos aistros bus nurimusios. Dalis socialdemokratų jau dabar jaučiasi kaip katinai, pridėję į miltus, nes bet kokiu atveju tai yra jų didžiausia atsakomybė, mat jie yra sutartimi įsipareigoję su mumis dirbti bendrai.“
„Būtinai dalyvausime tarybos posėdyje ir visomis priemonėmis stengsimės, kad rinkėjų – šiuo atveju ir 2-osios ligoninės atstovų, ir Žaliakalnio pradinės mokyklos mokytojų, – kurie kreipėsi į tarybos narius, pageidavimai bei norai būtų kuo labiau atspindėti per tarybos posėdį priimant sprendimus“, – kalbėdamas apie rytojų, teigė K.Kriščiūnas.
Vyriausybės atstovo Kaune Vasilijaus Popovo komentaras:
„Manau, tai nerealu, nes tai, kad tarybos posėdyje nesusidarė kvorumas, nėra pakankama priežastis įvesti tiesioginį valdymą. Jis gali būti įvedamas tokiu atveju, jeigu taryba nesusirenka į posėdį bent tris mėnesius. O kad tarybos posėdžio viduryje išėjo dalis tarybos narių ir teko nutraukti posėdį, jokia Vyriausybė dėl to tikrai nesiims jokių priemonių. Prieš įvedant tiesioginį valdymą reikėtų panaikinti dabartinės tarybos įgaliojimus. Tada būtų paskiriamas Vyriausybės įgaliotinis, kuris iki kitų rinkimų vadovautų miestui ir priimtų sprendimus. Tačiau šioje situacijoje nieko keisto nematau, nes tai ne pirmas atvejis, kai taryboje nesusidaro kvorumas. Deja, tai yra tam tikri demokratijos trūkumai.“
