Teismas konstatavo, kad „nedidelės vertės nuolat teikiamos lėšos, kurios skirtos vaiko būtiniems poreikiams užtikrinti ir kuriomis savarankiškai disponuoja pats vaikas (kišenpinigiai), sudaro dalį vaikui teikiamo išlaikymo“. Jei jis neteikiamas, tai gali sudaryti išlaikymo įsiskolinimo dalį.
Anot bylą nagrinėjusios LAT teisėjų kolegijos, „jei yra įrodytas kišenpinigių teikimas, atsiranda pagrindas sumažinti dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui įsiskolintą sumą“.
Kišenpinigiais, pasak LAT, gali būti laikomos nedidelės pinigų sumos, skirtos pietums, transportui, kino teatrui ir panašiai. Kišenpinigių skyrimo tikslai gali skirtis priklausomai nuo vaiko amžiaus ir poreikių.
LAT taip pat atkreipė dėmesį, jog kišenpinigius būtina skirti nuo didesnės vertės proginių ar kitų papildomų išlaidų (pavyzdžiui, dovanų vestuvių, mokyklos baigimo ir kitų įsimintinų progų pagrindu), jei tai nepriskirtina prie būtinųjų išlaikymo išlaidų. Proginės ir kitos papildomos išlaidos, kitaip nei kišenpinigiai, nelaikytinos teikto išlaikymo sudedamąja dalimi, t. y. jos į išlaikymą nėra įskaičiuojamos.