Patikros vyks 10.00-13.30 ir 14.30-18.00 prie PC „BIG2“ (Taikos pr. 141). AGDD – dažniausia vyresnio amžiaus gyventojų aklumo priežastis Lietuvoje ir pasaulyje.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto VšĮ Kauno klinikų gydytoja oftalmologė dr. Jūratė Balčiūnienė pasakoja, jog pirmieji požymiai, kuriuos pradeda jausti AGDD sergantis žmogus, tai matomas iškraipytas vaizdas ar priešais akis atsiradusi dėmė. „Pacientai skundžiasi, kad skaitant „šokinėja“ raidės, sunku atskirti veidus, naudotis telefonu, sergantiesiems AGDD sudėtinga įžiūrėti rodykles laikrodyje, kainas parduotuvėse. Žmogus mato neryškiai ar tiesiog juodą dėmę, ten, kur koncentruoja žvilgsnį“, – pasakoja dr. J. Balčiūnienė
„Lietuvoje žmonių, sergančių toli pažengusia AGDD forma yra apie 13 tūkst., o kasmet suserga apie 850-1600 žmonių. Vis tik labai sudėtinga nustatyti realų sergančiųjų skaičių, kadangi dauguma gyventojų dar nežino, kad tokia liga apskritai egzistuoja. Šios ligos simptomai paprastai pasireiškia vyresniems nei 50-60 metų amžiaus žmonėms. Regėjimo sutrikimus žmonės dažnai mano esant senatvės, o ne rimtos akių ligos požymiais ir į gydytojus nesikreipia“, – nuogąstavo dr. J. Balčiūnienė. Ji pastebi, kad AGDD užklumpa vis jaunesnius žmones, tad šios ligos prevencija reikėtų pradėti rūpintis kuo anksčiau.
Siekiant atkreipti gyventojų dėmesį į šią grėsmingą akių ligą, rugsėjo mėn. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje bus organizuojamos nemokamos akių patikros. Jų metu oftalmologų komanda specialia akių dugno kamera tirs gyventojų akis ir įvertins, ar yra ligos požymių, suteiks visą su AGDD liga susijusią informaciją bei papasakos, ką reikėtų daryti, kad būtų galima jos išvengti.
Sergant AGDD stipriai nukenčia gyvenimo kokybė. Pasak dr. J. Balčiūnienės, žmogui, sergančiam AGDD, tampa sudėtinga arba iš viso neįmanoma skaityti, vairuoti ir netgi atlikti kasdienius namų ruošos darbus. Taip pat padidėja kritimų ir kaulų lūžių tikimybė. Regėjimo netekusius žmones dažnai apima depresija, jie jaučiasi socialiai atskirti.
AGDD rizika padidėja dėl netaisyklingos mitybos, rūkymo, antsvorio ir žalingo saulės ar ultravioletinių spindulių poveikio „Norint išvengti AGDD, svarbiausia reikia atsisakyti rūkymo, keisti mitybos įpročius (ar sureguliuoti mitybą) – valgyti daugiau daržovių, žuvies, mažiau riebių, saldžių patiekalų, bei nuolat aprūpinti organizmą specialiomis ligos progresavimą stabdančiomis medžiagomis – liuteinu, zeaksantinu, vitaminais E, C, kurie stiprina tinklainę. Tą padaryti padeda mitybos sureguliavimas bei maisto papildų, turinčių visų šių reikalingų medžiagų, vartojimas“, – teigia dr. J. Balčiūnienė.
