Ta proga prie paminklo vieningai Lietuvai „Arka“ įsižiebta šviesų instaliacija, aplankyti vadinamojo sukilimo dalyvių kapai.
Vidurdienį žuvusiųjų pagerbimo ceremonija vyks Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 metų sukilimo dalyviams. Čia vyks karių rikiuotė, kalbės Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Lietuvninkų bendrijos pirmininkė Edita Barauskienė, kiti.
1923-iaisiais vykęs vadinamasis Klaipėdos sukilimas lėmė Mažosios Lietuvos prijungimą prie likusios valstybės dalies.
Vėliau suskambės Klaipėdos kariliono varpai, o ant Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto pastato bus atidengta atminimo lenta žymiam Lietuvos karininkui, archeologui, muziejininkui ir rašytojui Petrui Tarasenkai.
Pavakary Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje organizuojamas renginys „1923 metai Klaipėdoje“. Jo metu bus dalijamasi Klaipėdos krašto sukilimo rengėjų bei dalyvių prisiminimais, vyks dokumentinio filmo „Klaipėdos atvadavimas“ peržiūra.
Vakare Žvejų rūmų didžiojoje salėje įvyks nemokamas Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertas.
1923-iaisiais vykęs vadinamasis Klaipėdos sukilimas lėmė Mažosios Lietuvos prijungimą prie likusios valstybės dalies.
Iki XX amžiaus Klaipėdos kraštas priklausė vokiečiams, tačiau po Pirmojo pasaulinio karo Versalio taikos konferencijoje 1919 metais kraštą nutarta perduoti Tautų Sąjungos žiniai. 1920–1923 metais šią dabartinės Lietuvos dalį mandato teise valdė prancūzai.
1923 metų sausį Lietuva suorganizavo sukilimą, kuriame dalyvavo civiliais rūbais persirengę Klaipėdos bei Didžiosios Lietuvos savanoriai bei šauliai. Sausio 19 dieną paskelbta Šilutės deklaracija apie Klaipėdos krašto prisijungimą prie Lietuvos, tos pačios dienos vakare į Klaipėdą įžygiavo Lietuvos kariuomenė.
Pasaulio bendruomenė Klaipėdos kraštą kaip Lietuvos dalį pripažino 1924 metų gegužę.
