Pasak asociacijos „Baltijos slėnis“ administracijos direktoriaus Sauliaus Gulbinsko, kadaise Lietuvoje yra buvę penki tyrimus vykdę laivai, dabar tokio neliko nė vieno. Jūrinių tyrimų institutas morališkai pasenusio ir susidėvėjusio laivo atsisakė prieš pat naujuosius metus. „Šiandien neturime nė vieno mokslinio tyrimų laivo, o poreikis yra. Mes, Jūrinių tyrimų institutas, kasmet apie 60 parų dirbame jūroje. Dirbame tik 60 dienų dėl to, kad neturime laivo, turime nuomotis iš užsienio, nes Lietuvoje net neturime analogiškų laivų. Tai yra labai brangu“, – sakė S.Gulbinskas.
Daugiafunkcinis laivas
Anot jo, mokslinių tyrimų laivų poreikis yra didelis. Vien kalbant apie „Nordbalt“ projektą, kuriuo Lietuva ir Švedija būtų sujungta elektros energijos linija. „Reikia kabelį tiesti ir situaciją šiems darbams vykdyti tyrinėjo švedai, nors mes pajėgūs atlikti visus darbus. Pažiūrėkime į krantų erozijos problemą, reikia atlikti tyrimus, kur dar uosto plėtros klausimai, Šventosioios uosto problematika ir daugybė kitų. Viena iš perspektyvių sričių – vėjo energetikos vystymas jūroje”, – kam būtų reikalingas laivas vardijo S.Gulbinskas.
Pasak žinovo, numatomas statyti laivas bus daugiafunkcinis. Jame esanti įranga leis atlikti visus hidrologinius darbus, vandens tyrinėjimus, tokius kaip srovės, bangavimas, taip pat biologinius tyrimus, leisiančius ištirti vandenyje esančias gyvybes. Mokslininkams taps įmanomi ir gilūs dugno tyrimai. S.Gulbinskas teigė, kad toks laivas padės daugiau sužinoti apie Baltijos jūroje palaidotą cheminį ginklą.
 |
| KU nuotr./Planuojama statyti katamarano tipo, 40 metrų laivą. |
„Skeptikai tai mato kaip tiesiog laivą, o tai bus plaukiojanti laboratorija, su modernia įranga“, – sakė povandenine archeologija besidomintis Klaipėdos universiteto rektorius profesorius Vladas Žulkus. Šis laivas suteiks dideles povandeninės archeologijos galimybes. Pasak V.Žulkaus, bus galima tirti įvairiausias sritis, pavyzdžiui, ieškoti neolito metu egzistavusių senųjų krantų, miškų ir gyvenviečių, nes tuomet jūra buvo atslūgusi apie 40 metrų.
Apie 40 metrų ilgio mokslinis tyrimų laivas, planuojama, talpins šešis įgulos narius ir apie dvylika mokslinio personalo. Laivas galės plaukioti Baltijos ir Šiaurės jūrose. Kur jis bus statomas, paaiškės po viešųjų pirkimų konkurso. Pasak S.Gulbinsko, statytojams bus keliami itin dideli reikalavimai. „Klaipėdos laivų statytojai tikrai būtų pajėgūs pastatyti tokį laivą“, – sakė jis. Pernai uostamiestyje buvo pastatytas vienas iš penkių inovatyviausių pasaulyje laivų „Windlift“, kuris aptarnaus jūroje statomas vėjo jėgaines.
Bus prieinamas ir kitiems
KU Plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius profesorius Rimantas Didžiokas teigė, kad šio laivo skeptikai klausia, kam universitetui reikia antro laivo, juk šis turi burlaivį „Brabander“. „Tai du skirtingi dalykai, burlaivis yra mokomasis, o tai būtų mokslinis laivas“, – sakė jis. R.Didžiokas patikino, kad šis laivas bus skirtas ne tik Klaipėdos universiteto mokslinei bendruomenei, bet ir Vilniaus universiteto Ekologijos, Geologijos ir Geografijos institutų, Jūrevystės mokyklos poreikiams.
Kuriant Jūrinį slėnį be laivo statybų numatoma ir daugiau svarbių projektų. Dar vienas trečdalis lėšų bus skirta mokslinių laboratorijų pastato ir pačių laboratorijų įrengimui, likę pinigai bus investuojami į studijų infrastruktūros, morališkai pasenusių įrengimų atnaujinimą. Jūrinio slėnio vystymui lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų bei valstybės biudžeto.
