Kitą savaitę turėtų rinktis komisija, sudaryta iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos ir nepriklausomų ekspertų, kuri svarstys investicinių paraiškų ekonominį pagrįstumą, penktadienį informuoja dienraštis „Lietuvos žinios“.
Jeigu bus nuspręsta, kad argumentai, kodėl reikia valstybės investicijų, yra rimti, bus siūloma pasirašyti sutartį. Šis principas galios tik tiems pasiūlymams, kurie viršija 2 mln. litų.
Jeigu bus nuspręsta, kad argumentai, kodėl reikia valstybės investicijų, yra rimti, bus siūloma pasirašyti sutartį. Šis principas galios tik tiems pasiūlymams, kurie viršija 2 mln. litų.
Uosto kompanijos dirbtų pagal dvišales sutartis nuo liepos 1 dienos ir jos galiotų jau šių metų investicijoms.
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovės Gedos Mikaločienės paraiškas pateikė beveik visi uosto žemės nuomininkai. Bendra prašymų suma siekia 700 mln. litų. Tai maždaug tiek pat, kiek ir numatyta direkcijos 2012- 2014 metų investicijų programoje kartu su išlaidomis uostui gilinti.
Iki šiol įmonės uoste dirbo pagal žemės nuomos sutarties sąlygas, kurios numato skirtingus mokesčių koeficientus. Patobulintoms teritorijoms ir pagilintoms krantinėms taikoma didesnė nuomos kaina, o už netvarkytus ar nutolusius nuo laivų stovėjimo vietos žemės sklypus reikia mokėti mažiau.
Investicijų efektyvumą 2006 metais yra tikrinusi Valstybės kontrolė, ji tąkart konstatavo, kad
uosto turimos 35 mln. tonų krovos galimybės išnaudojamas tik 60 proc. Bet nuo to laiko uoste vyko daug įvairiausių permainų ir krova prie šios ribos priartėjo. Artimiausio penkmečio orientyras – 50 mln. tonų.
