Dabar populiaru

Naujausios

Publikuota: 2011 vasario 15d. 11:00

Klimatologas Arūnas Bukantis: ateityje nepalankių gamtos reiškinių bus tik daugiau, ir žmonės tam turi ruoštis

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis.
Asm. arch. nuotr. / Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis.

Potvyniai žiemą, šalčio ir šilumos rekordai, sausros, audros ir panašūs gamtos reiškiniai Lietuvoje bus tik dažnesni, teigia klimatologas Arūnas Bukantis. Pasak jo, žmonės turėtų ne tik galvoti, kaip mažinti poveikį aplinkai, bet ir ruoštis klimato pokyčiams bei įvairioms gamtos išdaigoms.

Ši žiema, kitaip nei pernai, dideliu šalčiu lietuvių kol kas neišgąsdino – atvirkščiai, sausis ir pirmoji vasario pusė buvo ganėtinai šilti. Tačiau gamta jau spėjo nustebinti sąlyginai ankstyvu potvyniu ir netikėtai sustiprėjusiu vėju.

Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis teigia, kad ateityje gamtos siurprizų tik daugės. Lietuvai, kaip ir visam pasauliui, teks prie to priprasti.

Klimatologas taip pat teigė manąs, kad mūsų šalies klimato juosta anaiptol nėra dėkinga. Nors čia neūžia uraganai, visus metus nebūna didelio šalčio ar karščio, labai džiūgauti neverta, nes dideli temperatūros svyravimai Lietuvai kainuoja dar brangiau.

Apie tai, kokius išbandymus gamta skyrė ir kokių staigmenų dar ketina pateikti mūsų šaliai bei visam pasauliui – pokalbis su klimatologu A.Bukančiu.

– Pastarosios savaitės Lietuvą gąsdino pakilusiu vėju ir potvyniais, kurie, atrodytų, yra ankstyvi. Ar visa tai yra normalu, ar anksčiau yra buvę tokių reiškinių?

– Yra buvę tų neįprastų reiškinių ir anksčiau, pasitaiko ir dabar. Čia tik klausimas, kuriuo metų laiku kurie reiškiniai ir kaip dažnai pasitaiko, koks jų stiprumas.

Reikia suprasti, kad klimato atšilimas yra savotiškas fonas, kuriame vyksta ir kiti procesai. Kartu su atšilimu didėja tokių stiprių, nepalankių reiškinių skaičius.Be abejo, kaip ir visame pasaulyje, taip ir Lietuvoje porą dešimtmečių yra jaučiama ekstremalių, nepalankių reiškinių dažnėjimo tendencija. Kiekvienas regionas, žinoma, turi savo tų reiškinių rinkinuką. Tarkim, mes žiemą dažniausiai kenčiame nuo didelio sniego kiekio, snygio. Pūgos kol kas nebuvo ypatingos. Dabar prasidėjo ir žieminiai potvyniai.

Kalbant apie pavasario potvynius, jie turi tendenciją darytis vis ankstyvesni. Dabar būna net viduržiemį. Ir mes netgi matome, kad vandens kilimas rudenį kartais savotiškai susijungia su šitais pavasario ir žiemos potvyniais. Visą žiemą laikosi gana aukštas vandens lygis, o kadangi vidury žiemos būna labai stiprus atšilimas, įvairių kritulių, intensyviai tirpsta sniegas, upės ištvinsta. Be abejo, tai siejama su atšilimu. Jei kelis kartus per žiemą sniegas nutirpsta, turbūt nėra toks labai jau įprastas reiškinys Lietuvai.

Na, o tas pakilęs vėjas buvo visiškai įprastas, eilinis Atlanto ciklonas. Jis buvo gana gilus, virš Lietuvos susidarė dideli slėgio gradientai, dėl to buvo labai stiprus ir gūsingas vėjas. Bet jis nebuvo koks nors rekordinis ar dar kuo nors ypatingas – tai buvo eilinė audra.

– Ši žiema nėra tokia atšiauri kaip pernai. Kaip manote, kokie siurprizai gali laukti pavasarį ar vasarą?

– Ir praeita, ir ši žiema pasižymi dideliu temperatūros svyravimu. Gruodis buvo šaltas, sausis jau gerokai šiltesnis. Koks bus vasaris, dar anksti pasakyti, bet pirmoji pusė buvo labai šilta. Antroji gali būti šalta. Kai suskaičiuosime vidurkį – visai nieko įdomaus nematysime. Priklauso nuo to, kokie rodikliai analizuojami.

Didžiausią rūpestį turėtų kelti temperatūros svyravimo diapazonas, amplitudė. Kiek šiltų ir kiek šaltų dienų būna per metus. Šie rodikliai kartais ir diagnozuoja tą tikrąją klimato būklę.

O apie ateitį kol kas nieko negaliu pasakyti, kadangi patikimų prognozių keliems mėnesiams į priekį pasaulyje dar niekas nesukūrė.

– Ką jūs išskirtumėte pastaraisiais metais kaip ekstremumus, netikėčiausius dalykus?

– Kaip ir minėjau, tai yra labai stiprūs krituliai, snygis žiemos metu, potvynių ankstėjimas, pavasario potvynio prasidėjimas žiemą, sausros, karščio bangos. Tai būtų pagrindiniai ekstremalūs reiškiniai.

2010 metų rugpjūtį praūžęs škvalas irgi buvo, sakyčiau, labai didelio masto. Retai tokių pasitaiko. Dažniausiai tai būna labai nedidelėse teritorijose, o čia net kelis rajonus nuniokojo. Galima būtų teigti, kad tai buvo vienas stipriausių per pastaruosius dešimtmečius reiškinių.

– Ką visa tai rodo? Dėl ko šie procesai vyksta?

– Mūsų klimatui visada buvo būdingas toks ekstremalumas, tačiau dabar jis ėmė didėti. Kai kurie ekstremalūs reiškiniai ima kartotis dažniau. Dėl to mes konstatuojame, kad didėja klimato ekstremalumas. Netgi vyksta tokie netipiški reiškinių sezoniškumo pokyčiai. Dėl tos priežasties pasireiškia jie vis kitu laiku. Dažnai žmonės būna ir nepasiruošę šioms stichijoms.

Tokios tendencijos jaučiamos visame pasaulyje. Jei pasidomėtume, kokia yra situacija ne tik Europoje, bet ir kitose šalyse ar tose teritorijose, kur yra mažai žmonių – Grenlandijoje, Arktyje, – čia užfiksuojama nepaprastai stiprių anomalijų. Temperatūra smarkiai viršija vidutines reikšmes. Ypač šią ir praeitą žiemą – vidutinė temperatūra aukštesnė 10, 12, net 14 laipsnių. Kitur, atvirkščiai, žemesnė.

Tai rodo, kad tikrai labai stiprūs vadinamieji meridianiniai procesai, kurie ir lemia tokius „vietinius“, regioninius anomalius reiškinius.

– Kitaip sakant, dėl visko kaltas klimato atšilimas?

– Reikia suprasti, kad klimato atšilimas yra savotiškas fonas, kuriame vyksta ir kiti procesai. Kartu su atšilimu didėja tokių stiprių, nepalankių reiškinių skaičius.

Tą pajuto ir atogrąžų regionai, kur atogrąžų ciklonų, uraganų susidarymas yra aktyvesnis. Pvz., 2010 metais Atlante susidarė dvigubai daugiau atogrąžų uraganų. Jiems labai palanku yra šiltas vandens paviršius, kylant oro temperatūrai šyla ir vanduo.

Per pastaruosius 100 metų globalioji temperatūra pakilo 0,8 laipsnio. Tai yra gana stiprus atšilimas. Kai kuriuose regionuose temperatūra pakilo net 3–4 laipsniais, pavyzdžiui, Šiaurės Azijoje. Taigi yra tokių požymių, kurie sako, kad atšilimas progresuoja, jis įgauna vis didesnį tempą ir, deja, pasireiškia ne vien aukštesne temperatūra, bet ir tokiais ekstremaliais reiškiniais.

Bet jokiu būdu nereikėtų sieti kiekvieno vėjo gūsio su klimato atšilimu.

– Tačiau pasaulyje klimatas nuolat keičiasi, o temperatūra savotiškai pulsuoja – tai atšala, tai vėl atšyla keliomis laipsnio dalimis, žiūrint dešimtmečiais ar šimtmečiais.

– Be abejo, klimatas visada keitėsi ir keisis. Tik klausimas, kokios yra to priežastys. Anksčiau, kai žmogaus veikla buvo gana ribota, poveikis aplinkai buvo ne toks stiprus, žinoma, klimato pokyčius lėmė gamtiniai faktoriai. Dabar žmogaus poveikis jau stelbia visus gamtinius veiksnius.

Be to, tų gamtinių veiksnių poveikis yra ne toks greitas ir stiprus kaip žmogaus veiklos. Gamtinių veiksnių poveikio ciklai yra ilgalaikiai – jie trunka keliasdešimt, kelis šimtus tūkstančių metų arba kelis šimtus metų. Taigi mes nerasime nė vieno gamtinio faktoriaus, kuris būtų lėmęs tokį spartų atšilimą, kaip nuo 19 amžiaus pabaigos.

Bet jei pasižiūrėtume į klimato monitoringo duomenis, yra esminių pokyčių. Tarkim, atmosferos cheminėje sudėtyje padidėjo anglies dvideginio, metano, azoto junginių koncentracija. Į atmosferą išmesti freonai kelis dešimtmečius naikino stratosferą, dabar šis procesas jau šiek tiek sulėtėjo. Tarša, rūgštingumas vandenyne yra nepaprastai didelio masto.

Jei nenori, galima šių dalykų ir nematyti. Čia kaip ir barzda ant veido – jei nenori, nematai.

– Kokias išvadas tai leidžia daryti? Minėjote, kad bus didesnis ekstremumų skaičius. Ko galima tikėtis šiais metais ar dar vėliau?

– Jokių guodžiančių perspektyvų nematyti, nes tie procesai dabar tik įsibėgėja. Turiu omeny, kad ir tas pats atšilimas. Dėl to darome prielaidą, kad ir ekstremalių, pavojingų reiškinių skaičius tik didės. Nėra priežasties, kodėl jie turėtų būti mažesni.

Ir atogrąžų rajonai, ir vidutinės platumos, ir arktiniai regionai jau pajuto atšilimo efektą. Dėl to reikia, matyt, intensyviau galvoti apie prisitaikymo priemones, ne tik konstatuoti, kad kažkas vyksta. Reikia įgyvendinti tas priemones, kurios mažintų konkrečių regionų, konkrečių ūkio sektorių jautrumą. Tam kuriamos strategijos, įgyvendinamos. Vienos šalys dar snaudžia, kitos aktyviai veikia jau kelis dešimtmečius, o trečios tebediskutuoja, ar vyksta tas klimato atšilimas.

– Taigi žmonės turėtų ruoštis klimato pokyčiams?

– Kalbant apie trumpalaikius reiškinius, prevencijos ir perspėjimo sistemai kurti bei tobulinti skiriamas didelis dėmesys. Jei prognozė yra, tai dar nereiškia, kad žmogus ją išgirdo. Svarbu stiprinti informavimo sistemą, rūpintis prevencija, kaip apsisaugoti nuo konkrečių stichijų.

Man atrodo, daug blogesnis dalykas, jei reikia 3–4 mėnesius pilti druską šimtais tonų ant kelių, kuri ne tik kad kainuoja, bet po to patenka į aplinką, patenka į mūsų vandenis.Bet yra ir ilgalaikių reiškinių, tokių kaip sausra arba ilgalaikiai šalčiai. Jiems nepasiruoši, jei sužinosi, kad bus 25 laipsniai šalčio. Ką galima per tris dienas padaryti?

Turi būti komunikacijos, šildymo sistemos, pagaliau ir atitinkamai pritaikyti pastatai tokiems temperatūros šuoliams.

– Kaip manote, ar galima Lietuvos klimatą vadinti dėkingu? Pas mus nėra nei uraganų, nei tokio didelio karščio kaip Afrikoje.

– Na, nežinau, kodėl tie uraganai yra toks baisus dalykas. Man atrodo, daug blogesnis dalykas, jei reikia 3–4 mėnesius pilti druską šimtais tonų ant kelių, kuri ne tik kad kainuoja, bet po to patenka į aplinką, patenka į mūsų vandenis.

Nuolatinis temperatūros svyravimas yra didžiulė mūsų bėda. Lijundra, plikledis, besikeičianti temperatūra. Jei visą laiką būtų 20 laipsnių šalčio, būtų daug paprasčiau.

Nepastovi žiema, kuri būdinga mūsų regionui, Lietuvai kainuoja nepaprastai brangiai. Nė kiek ne pigesnis čia dalykėlis, kaip kad koks nors uraganas.

O sausros? Šimtai milijonų nuostolių padaroma žemės ūkiui. Arba liūtys – jos lygiai taip pat sunaikina šimtus tūkstančių hektarų pasėlių. Priklauso nuo to, kaip vertinsime.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Aktualu

Vargas dėl atliekų Vilniuje nesibaigia: dalį gyventojų toliau piktina nevežamos šiukšlės

Aktualu

Orai.lt: grįžta vasariškai orai

Aktualu

Dėl ryšių su V.Putinu kenčiantis R.Abramovičius: nuo Čiukotkos gubernatoriaus iki „Chelsea“ savininko

Pasaulis kišenėje

Pėsčiomis po pelkę: ar galima prasmegti ir ką galima pamatyti Čepkelių raistyne

„Ginčas“: Šaro ateitis Kaune ir „Žalgirio“ bėgimas nuo praeities košmaro

Aktualu

Kinijos uigūrai priversti įsileisti Komunistų partiją į namus

Vardai

Už smurtą gatvėje teisiama boksininkė K.Kazarian: „Liudytojas meluoja, nes nesutikau būti jo meiluže“

Menininkas Italijoje kuria „Fiat 500“ skulptūrą iš marmuro

Gazas

„Consumer Reports“ bandymas atskleidė didžiausią „Tesla Model 3“ problemą

Aktualu

Švedijoje platinama instrukcija, kaip pasirengti karui

Vardai

Princo Harry kalbą tėvo 70-ojo gimtadienio proga nutraukė bitė: juoko nesulaikė ir žmona Meghan

Aktualu

Paskutinė senatoriaus Johno McCaino kova

24sek

Eurolygą laimėjusio „Lietuvos ryto“ nepilnamečiai lyderiai įkliuvo vartoję alkoholį

Gyvenimas

Indoneziją pamilęs Edgaras – apie pilotę žmoną, priimtą islamą, vietos mafiją ir nusipirktus vaikus

Gyvenimas

Renginių dekoratorė I.Norvaišaitė: „Karališkųjų vestuvių floristė užkėlė aukštą kartelę“

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. „Be penkių pasaulio pradžia“ – ciniškas M.P.E.Martynenko žvilgsnis į pasaulį

Vardai

Karališkų vestuvių svečiai „eBay“ aukcione parduoda šventėje gautas dovanas: kaina kyla tūkstančiais

Aktualu

Rusų kultūros šventę Vilniuje oficialiai globos sostinės savivaldybė

Kultūra

Rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė: „Lietuvių literatūra graikams aktuali“

Aktualu

Venesuela išsiunčia iš šalies du JAV aukščiausio rango diplomatus

Naujienos

Aktualu

Vargas dėl atliekų Vilniuje nesibaigia: dalį gyventojų toliau piktina nevežamos šiukšlės

Aktualu

Orai.lt: grįžta vasariškai orai

Aktualu

Dėl ryšių su V.Putinu kenčiantis R.Abramovičius: nuo Čiukotkos gubernatoriaus iki „Chelsea“ savininko

Pasaulis kišenėje

Pėsčiomis po pelkę: ar galima prasmegti ir ką galima pamatyti Čepkelių raistyne

„Ginčas“: Šaro ateitis Kaune ir „Žalgirio“ bėgimas nuo praeities košmaro

Aktualu

Kinijos uigūrai priversti įsileisti Komunistų partiją į namus

Vardai

Už smurtą gatvėje teisiama boksininkė K.Kazarian: „Liudytojas meluoja, nes nesutikau būti jo meiluže“

Menininkas Italijoje kuria „Fiat 500“ skulptūrą iš marmuro

Gazas

„Consumer Reports“ bandymas atskleidė didžiausią „Tesla Model 3“ problemą

Aktualu

Švedijoje platinama instrukcija, kaip pasirengti karui

Vardai

Princo Harry kalbą tėvo 70-ojo gimtadienio proga nutraukė bitė: juoko nesulaikė ir žmona Meghan

Aktualu

Paskutinė senatoriaus Johno McCaino kova

24sek

Eurolygą laimėjusio „Lietuvos ryto“ nepilnamečiai lyderiai įkliuvo vartoję alkoholį

Gyvenimas

Indoneziją pamilęs Edgaras – apie pilotę žmoną, priimtą islamą, vietos mafiją ir nusipirktus vaikus

Gyvenimas

Renginių dekoratorė I.Norvaišaitė: „Karališkųjų vestuvių floristė užkėlė aukštą kartelę“

15min recenzija Kultūra

Knygos recenzija. „Be penkių pasaulio pradžia“ – ciniškas M.P.E.Martynenko žvilgsnis į pasaulį

Aktualu

Rusų kultūros šventę Vilniuje oficialiai globos sostinės savivaldybė

Kultūra

Rašytoja ir vertėja Dalia Staponkutė: „Lietuvių literatūra graikams aktuali“

Aktualu

Venesuela išsiunčia iš šalies du JAV aukščiausio rango diplomatus

Verslas

Palangos verslininkai skundžiasi dar neprasidėjus sezonui: neranda darbuotojų

Žinau, ką renkuosi

Metas rinktis

Maistas

Laikas griliui

Išlaikyk atostogų ritmą

Melga

Sveikata

Automobilių švaros centras AINAVA

Ryškiems įvarčiams

Pasaulis kišenėje

Sulčių nauda

Daugiau skonio

Naujas regėjimas

Unicef vaikų bėgimas „Už kiekvieną vaiką“

Renginių gidas

Parašykite atsiliepimą apie 15min