– Pradėčiau nuo klausimo, kurį, matyt, pastaruoju metu girdite dažnai: ar šiemet sulauksime gausaus sniego ir kaustančio šalčio?
– Toks klausimas mums užduodamas ne tik pastaruoju metu, bet jau nuo vasaros vidurio. Svarbiausia yra kalbėti tiksliai ir įsiklausyti į tai, ką sakome. Kai skelbiame, kad artėjanti žiema gali būti šalčiausia per šį tūkstantmetį, žurnalistai parašo, jog žiema bus tokia šalta, kokios nebuvo jau tūkstantį metų. Tačiau specialistai kalba tik apie dešimt metų, kai žiemos buvo gana šiltos, tad, jeigu artėjanti žiema ir bus šalčiausia per šį tūkstantmetį, tikrai nieko baisaus – grįšime prie normalios lietuviškos žiemos.
– Tad kokia ši žiema gali būti Lietuvoje?
– Manau, artėjanti žiema bus gana įvairi. Galbūt priartėsime prie tipiškos lietuviškos žiemos. Remiantis išankstinėmis prognozėmis, lapkričio pabaiga bus gana šaltoka. Minusinė temperatūra, kurią jau šią savaitę jausime ir dieną, ir naktį, turėtų laikykis iki antros gruodžio savaitės. Po to grįš temperatūrų svyravimai, temperatūra gali būti aukštesnė, nei turėtų būti Lietuvoje. O dėl sniego, remiantis dabartine prognoze, jo nebus labai daug, nors tiksliai pasakyti labai sunku.
Permaininga žiema laukiama ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Remiantis išankstinėmis prognozėmis, gana šalta žiema turėtų būti atogrąžose. Kai 2007–2008 metais laukėme ir nesulaukėme sniego Lietuvoje, atogrąžose buvo labai dideli šalčiai ir gausiai snigo: Bangladeše nuo šalčio mirė daug žmonių, Kinijoje iššalo dešimtadalis miškų. Duomenys rodo, kad gali pasikartoti tokia anomalinė žiema būtent atogrąžose. Tačiau tokie spėjimai gali nepasitvirtinti, nes, kaip sakiau, labai sunku sudaryti ilgalaikes prognozes.
– Kokie klimato procesai labiausiai kinta, taip sudarydami sunkumų ilgalaikėms orų prognozėms?
– Pirmiausiai keičiasi pačių cirkuliacinių procesų keliai. Vienais metais būna labai aktyvus Atlantas, kitais – Sibiras. Mums žiemą būdavo taip, kad, jeigu sustiprėdavo vadinamasis Sibiro anticiklonas, Lietuvą pasiekdavo šalčiai, speigai. Kitas svarbus dalykas – labai kinta vidutinė metinė ir kiekvieno mėnesio temperatūra. Jeigu pasižiūrėsite Hidrometeorologijos tarnybos puslapyje pateikiamą kiekvieno mėnesio temperatūrą – kokia ji turėtų būti pagal klimato normą ir kokia buvo, pamatysite, kad beveik visą laiką mes turime aukštesnę temperatūrą, nei turėtų būti pagal mūsų klimato zonas.
Galų gale pasižiūrėkime, kokią karštą vasarą turėjome, kai nepaprastai įkaito Atlantas. Šiuo momentu jis yra labai aktyvus, vieną paskui kitą siunčia mums ciklonus. Jau antra lapkričio pusė, o dar ganėtinai šilta temperatūra. Tad tokie pokyčiai ir vyksta, nebeliko klasikinio klimato modelio, vis sunkiau tampa prognozuoti, numatyti, nes vienus procesus keičia kiti.
– Grįžkime prie mūsų žiemos. Ar galima jau dabar sakyti, kad ji bus šalčiausia per pastaruosius dešimt metų?
– Kaip jau minėjau, šį tūkstantmetį žiemos buvo ganėtinai šiltos. Taip, praėjusi žiema buvo šaltesnė, tačiau stipriau pašalo tik sausio mėnesį ir šiek tiek vasarį. Vieniems tai buvo kone tragedija – įsivaizduokite, Lietuvoje tikra žiema... O po to vėl atšilo ir beveik visą likusią žiemą fiksavome aukštesnę temperatūrą, nei turėtų būti mūsų šalyje.
Jeigu kalbėtume apie natūralią, normalią, tikrą lietuvišką žiemą, paskutinę tokią turėjome 1995–1996 metais, kai jau lapkričio pradžioje ėmė šalti ir tik balandį atšilo. Tuomet buvo ilga, šalta ir labai snieginga žiema. Visos kitos atėjusios žiemos buvo permainingos, pavyzdžiui, tik vienas mėnuo būdavo labai šaltas arba jau vasario mėnesį prasidėdavo pavasaris.
– Sinoptikai sako, kad šaltį ir sniegą pamatysime jau netrukus. Tačiau ar galima prognozuoti, kad, kaip ir pernai, tikroji žiema ateis po švenčių?
– Tradicinė žiema, kai susidaro nuolatinė sniego danga ir nuolat fiksuojama minusinė temperatūra, mus turėtų pasiekti nuo Kalėdų. Prieš tai būna vadinamasis priešžiemis, todėl ir lapkričio pabaiga, ir gruodžio pradžia bus šaltos.
Daugiau informacijos apie orus rasite specialioje rubrikoje.
