Panevėžio apygardos prokuratūra stovi Respublikos gatvėje. Ant pastato kabo memorialinė lenta, kuri primena apie čia dirbusį prokurorą Gintautą Sereiką. 1999 metais pareigūnas buvo nužudytas prie savo namų. Panevėžio Tulpinių grupuotė taip atsikratė principingo teisėsaugininko, kurio negąsdino banditų įtaka mieste.
Tuo metu Panevėžys buvo vadinamas lietuviškąja Čikaga, o šio miesto prokurorai prilygo detektyvinių serialų personažams.
Tuo metu Panevėžys buvo vadinamas lietuviškąja Čikaga, o šio miesto prokurorai prilygo detektyvinių serialų personažams.
Dabar organizuotos nusikaltėlių gaujos yra sutramdytos ir nugrūstos į pogrindį, tačiau Panevėžio apygardos prokuratūra – vis dar visuomenės dėmesio centre. Su šiais prokurorais susiduria visi, kurių bylos yra aptarinėjamos žiniasklaidoje ir tarpuvartėse.
Nuo kriminalistų iki Druskininkų mero
Rezonansinių tyrimų, kuriuos atliko Panevėžio apygardos prokuratūra, sąrašas ilgas.
Tarkime, penkios baudžiamosios bylos, susijusios su buvusia teisėja Neringa Venckiene ir jos giminaičiais, keliavo po visą Lietuvą, kol galiausiai atiteko Panevėžio prokurorams.
Panevėžiečiams buvo patikėta ir generalinio prokuroro Dariaus Valio byla. Prieš trejus metus važiuodamas į darbą prokurorų vadas sostinėje partrenkė 58 metų moterį. Šių metų vasarą buvo paskelbta, kad byla atiduodama panevėžiečiams, nes tikimasi objektyvaus tyrimo.
Būtent šitie prokurorai narpliojo rezonansinę Saulės miesto kriminalistų istoriją. Keturiolika Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuotų nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnų buvo apkaltinti reketu, narkotikų platinimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir kitais nusikaltimais. Paprastai kalbant, įtariama, kad šie kriminalistai buvo dalis kriminalinio pasaulio.
Panevėžyje atsidūrė ir buvusio Seimo nario konservatoriaus Vito Matuzo byla. Įtariama, kad įsteigdamas labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, politikas siekė pasipelnyti.
Su šiais prokurorais susidūrė buvęs Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas ir viešbučio „Romantic“ savininkė Dalia Kuklierienė. Buvo įtariama, kad organizuodami Europos vyrų krepšinio čempionatą jie sudarė korupcinį sandorį.
Panevėžio prokurorai tyrė ir žiauriąją Dembavos nužudymo bylą, ir vasarą Utenoje įvykusią avariją, per kurią girtas vairuotojas pražudė tris žmones. Sugalvokite rezonansinę bylą ir paklauskite „Google“, kuri prokuratūra atliko arba koordinavo tyrimą. Greičiausiai, tai bus panevėžiečiai.
Sugalvokite rezonansinę bylą ir paklauskite „Google“, kuri prokuratūra atliko arba koordinavo tyrimą. Greičiausiai, tai bus panevėžiečiai.
Tai rodo ir naujausi pavyzdžiai. Spalio mėnesį į Panevėžio prokurorų rankas pateko byla, kurioje Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas įtariamas nušovęs taurųjį elnią.
Kodėl susiklostė tokia situacija, kad daugelis rezonansinių nusikaltimų atitenka Panevėžio apygardos prokuratūrai?
Patyrusių prokurorų komanda
Panevėžio apygardos prokuratūra teigia, kad rezonansinės bylos jai atitenka pagal teritorinį principą – čia tiriami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, kurie būna įvykdomi Aukštaitijos apskrityse.
„Dalis jūsų išvardintų ikiteisminių tyrimų atliekama dėl nusikalstamų veikų, galimai atliktų Panevėžio apygardos prokuratūros veiklos teritorijoje. Pavyzdžiui, Visagine“, – rašoma atstovės spaudai Rasos Stundžienės atsakyme portalui 15min.lt.
Tačiau dalis rezonansinių bylų į Panevėžį patenka ir iš kitų regionų. Tarkime, generalinis prokuroras D.Valys avariją sukėlė Vilniaus mieste. Kodėl šitas tyrimas buvo atiduotas panevėžiečiams?
Generalinis prokuroras D.Valys avariją sukėlė Vilniaus mieste. Kodėl šitas tyrimas buvo atiduotas panevėžiečiams?
Atsakyme teigiama, kad apygardų prokuratūros taip pat organizuoja ir kontroliuoja ikiteisminius tyrimus, kuriuos paveda atlikti Generalinės prokuratūros vadovai.
„Panevėžio apygardos prokuratūroje dirba kvalifikuoti, didelę darbo patirtį turintys prokurorai. Statistikos duomenimis, šioje apygardoje atliekamų net ir pačių sudėtingiausių ikiteisminių tyrimų trukmė – viena mažiausių šalyje, todėl neretai didelės apimties, sudėtingas bylas Generalinė prokuratūra perduodama būtent Panevėžio apygardos prokurorams“, – rašė atstovė spaudai R.Stundžienė.
Vengia rezonansinių bylų
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl panevėžiečiai prokurorai tiria rezonansines bylas – svarbių teisėsaugos vadovų nenoras prisiimti atsakomybę. Taip situaciją pakomentavo Seimo narys Povilas Urbšys, kuris iki pasukdamas į politiką vadovavo Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio skyriui ir petys į petį dirbo su šiais prokurorais.
„Generalinės prokuratūros vadovybė vengia prisiimti atsakomybę rezonansinėse bylose. Todėl buvo sukurta tokia praktika, kad bylos yra atiduodamos apygardų prokuratūroms“, – sakė buvęs pareigūnas.
Pavyzdžiui, politikas P.Urbšys teigė, kad prieš pradedant persekiojimo veiksmus V.Matuzo byloje, dar prieš atliekant kratas, jis pats įtikinėjo D.Valį, kad tyrimą turi perimti Generalinė prokuratūra – kad būtų apsisaugota nuo politinių interpretacijų ir užtikrintas sąžiningas tyrimas.
„Bet tada generalinis prokuroras man pasakė, kad jiems tai yra per smulki byla. Tada aš supratau, kad jie tiesiog nenori laikyti rankose karštos bulvės ir siekia numesti bylą kuo toliau.
Kita vertus, kai buvo baigtas tyrimas dėl lobisto Andriaus Romanovskio ir TV3 televizijos, kai jau buvo likęs tik susipažinimo su medžiaga etapas, Generalinė prokuratūra pačiu grubiausiu būdu paėmė šitą bylą. O suma ten buvo visiškai menka, vos 15 tūkst. litų.
Toks dvigubų standartų taikymas rodo, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra vadovaujasi siauru žinybiniu interesu, spręsdama, kurios bylos yra rezonansinės. Bet kitos bylos, man atrodo, tampa rezonansinėmis tiek, kiek yra politikų spaudimo prokuratūrai“, – svarstė P.Urbšys.
Toks dvigubų standartų taikymas rodo, kad kai kuriais atvejais Generalinė prokuratūra vadovaujasi siauru žinybiniu interesu, spręsdama, kurios bylos yra rezonansinės. Bet kitos bylos, man atrodo, tampa rezonansinėmis tiek, kiek yra politikų spaudimo prokuratūrai, – svarstė P.Urbšys.
Buvęs STT pareigūnas sako, kad yra ir kita priežastis, kodėl rezonansinės bylos atitenka panevėžiečiams. Esą egzistuoja sistema, kai reikiamo sprendimo siekiama manipuliuojant prokurorų gebėjimais.
Manipuliuoja prokurorais
P.Urbšys sako, kad Panevėžio apygardos prokurorai yra sukaupę daug patirties, todėl aišku, kad bet kokį tyrimą atliks iki galo. Tuo esą manipuliuoja Generalinės prokuratūros vadovai.
„Tarp prokurorų yra žinoma, kad Panevėžio apygardos prokuratūra stengsis maksimaliai išnaudoti visas baudžiamojo persekiojimo priemones, kad byla pasiektų teismą. Tačiau kitos prokuratūros laikosi kitokios taktikos.
Susidaro įspūdis, kad tuo kartais yra manipuliuojama. Tarsi trimituojama, kad siekiama objektyvaus tyrimo, tačiau žaidžiant tomis apygardų prokuratūromis sudaromos sąlygos priimti norimus sprendimus“, – kalbėjo Seimo narys.
P.Urbšys sako, kad pagal šitą sistemą, jeigu norima bylą galiausiai perduoti teismui, tai atiduodama tirti Panevėžio apygardos prokuratūrai. Jeigu siekiama, kad byla baigtųsi tyliai ir teisėjai jos nepačiupinėtų – atiduodama kitai prokuratūrai.
P.Urbšys sako, kad pagal šitą sistemą, jeigu norima bylą galiausiai perduoti teismui, tai atiduodama tirti Panevėžio apygardos prokuratūrai. Jeigu siekiama, kad byla baigtųsi tyliai ir teisėjai jos nepačiupinėtų – atiduodama kitai prokuratūrai.
„Yra paliekama vietos teisinėms nuostatoms. Šioje vietoje, Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrius griežčiau taiko baudžiamojo persekiojimo nuostatas. Kitose prokuratūrose dirba nuosaikesni prokurorai“, – pasakojo P.Urbšys.
Politikas sako, kad panašiai yra ir su konkrečiais teisėsaugininkais.
„Jeigu byla atitenka, tarkime, prokurorui Justui Lauciui, tai yra ženklas įtariamiesiems, kad jiems tikrai geruoju nesibaigs. Tokiems prokurorams atiduodamos bylos, kurias reikia ištirti iki galo. Bet jeigu rezonansinė byla patenka pas nežinomą prokurorą, dažniausiai ji būna nutraukiama.
Tada susidaro tokia situacija, kad, tarsi, prokurorai yra nepriklausomi, tačiau vieni labiau nepriklausomi, o kiti – mažiau. Ir vadovybė jais manipuliuoja tarsi pianino klavišais“, – pasakojo buvęs pareigūnas.
Kodėl Generalinės prokuratūros vadovai turėtų manipuliuoti savo pavaldiniais ir skyriais?
„Manau, kad pagrindinė priežastis yra ta, kad generalinis prokuroras šiuo metu jau yra virtęs politinio pasitikėjimo figūra“, – svarstė Seimo narys.
Kitaip tariant, jeigu P.Urbšys yra teisus, tai politiniame gyvenime laviruojantis generalinis prokuroras turi siekti, kad į vienas bylas būtų žiūrima nuosaikiau, o kitos – patektų į griežtųjų Panevėžio prokurorų rankas.
