Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius, Afganistano karo veteranas, labdaros ir paramos fondo steigėjas bei Lietuvos socialdemokratų partijos Kauno skyriaus lyderis – tokią spalvingą profesinę biografiją apie save pateikia G.Labanauskas, kuris jau pažįstamas ir skaitytojams. Trijose anksčiau išleistose jo knygose „Kas juoksis pirmutinis“, „Juoko pirtelė“ ir „Ant tauro ragų“ netrūko satyros, humoro. Tačiau besitikintys panašaus turinio ir naujausioje knygoje, nusivils. Ji kitokia. Pasak paties autoriaus, parašydamas knygą „Paryžiečių pavydui“ jis įgyvendino seną svajonę priminti lietuviams apie vidaus vandenų kelius, jų istoriją ir perspektyvas.
„Šiandien kelionės laivais nekasdieniškas, net egzotiškas reiškinys. Tačiau kadaise upių laivyba buvo itin paplitusi transporto rūšis. Man ši tema rūpi dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia esu gimęs Šilutėje, vaikystę ir ankstyvąją jaunystę praleidau prie Nemuno ir Kuršių marių, todėl iki šiol jaučiu „upės šauksmą“. O jį girdėdamas noriu imtis veiklos, matyti upėje plaukiojančius laivus. Tai ir paskatino rašyti. Knygoje apžvelgiama upeivystės istorija, dabartinė situacija ir perspektyvos, aprašomas nepaprasto grožio vandens kelias nuo Kauno iki pajūrio“, – sakė G.Labanauskas.
Bibliotekos II aukšto fojė vyksiančiame knygos pristatyme autorius žada įdomią diskusiją, kurioje turėtų paaiškėti atsakymas į klausimą „Kodėl mums turėtų pavydėti paryžiečiai?“.
