Nesutvarkyta darbo vieta, rūkymas be apsauginio chalato, 10 kg sugadintos saldainių masės ir apsilankymas darbe ne savo darbo metu Viačeslavui kainavo darbą.
Brokas netoleruojamas
10 kg saldainių masės saldainių fabrikas „Vilniaus pergalė“ turėjo išmesti – tai esąs Viačeslavo darbo brokas.
Po masės „Raudonoji aguona“, naudojamos saldainių gamybai, valcavimo (apdirbimo spaudimu), Viačeslavas turėjo valcuoti „Lazdyną“, tačiau, bendrovės teigimu, neišvalė mašinos, todėl „Lazdynas“ įgavo pašalinį, prieš tai gamintos „Raudonosios aguonos“ masės prieskonį, dėl to „Lazdyno“ masė nebuvo panaudota „Pergalė Exclusive“ saldainių gamybai.“
Už šį nusižengimą, kurį Viačeslavas neigia, jis gavo papeikimą, kuris, kaip ir kiti, kuriuos esą jis gavo šiurkščiai pažeidęs darbo tvarką, buvo „Vilniaus pergalės“ motyvas atleidžiant vyrą iš darbo.
Praėjus vos kelioms dienoms po šio incidento, Viačeslavas ir vėl įkliuvo. Tą penktadienį jis sakėsi turėjęs daug darbo ir nespėjęs savo vadovės paklausti, ar jam reikia dirbti kitą dieną.
„Penktadienį aš nespėjau cecho meistrės I.Laukienės paklausti, ar man reikia šeštadienį dirbti (turėjau daug darbo ir nepastebėjau, kaip ji dirbo iš cecho)“, – teigia Viačeslavas.
Taigi dirbti šeštadienį jis visgi nuėjo. Persirengė darbiniais drabužiais, tuomet sužinojo, kad į tos dienos darbo grafiką jis neįtrauktas ir jam buvo liepta eiti namo.
„Jokių pastabų tada man dėl to nebuvo, aš irgi nereiškiau pretenzijų dėl sugadinto šeštadienio“, – sakė Viačeslavas.
Mėnesio pabaigoje šis nusižengimas, kartu su kitais, buvo įrašytas kaip Viačeslavo atleidimo priežastis, o bendrovės teisininkė tada kalbėjo taip: „Jeigu ateitų Darbo inspekcija, pamatytų tave ir paklaustų, kas tu toks ir ką čia darai, parodyk savo darbo grafiką, tai būtų labai smarkus darbo drausmės pažeidimas, nes negalima dirbti savo laisvą dieną. Tiek ilgai pas mus dirbi, žinai sistemą, o dabar ėmei ir nesupratai.“
„Vilniaus pergalė“ teigia žinanti Viačeslavo mintis
15min.lt jau anksčiau yra rašę apie Viačeslavą. Pernai gegužės mėnesį Viačeslavas (tada straipsnyje vadintas Tomu), penkiomis minutėmis anksčiau pabaigęs savo darbą, nusprendė parūkyti. Dūmą vaikinas traukė neapsivilkęs specialaus apsauginio chalato, kaip nurodyta darbo taisyklėse, nes esą jų meistrė dar metų pradžioje nurodė eiti rūkyti be darbo ar apsauginių chalatų: „Galite eiti su maikute, galite nors nuogi, bet vilktis žalio/mėlyno chalato negalite.“
Rūkymas be chalato vaikinui kainavo maždaug 400 Lt – tokia suma buvo sumažintas konditerio gaunamas priedas prie atlyginimo. Tuomet Tomas ryžosi dėl 400 Lt (kas sudaro maždaug penktadalį jo mėnesio pajamų) pasiskųsti „Vilniaus pergalės“ vadovybei.
Tačiau šis žingsnis buvo dar brangesnis – nuo pernai liepos mėnesio premijos vaikinas negauna visiškai. Vadovybė premijos nubraukimą motyvuoja tuo, kad papildomi pinigai gali būti skiriami už gerus darbo rezultatus atskiru įsakymu, tačiau įmonė to daryti esą neprivalo, kaip ir nurodyta darbo sutartyje.
O straipsnis, Viačeslavo teigimu, apkartino ir taip nesaldžią kasdienybę. Sakinys „Vaikinas neatmeta galimybės, kad paliks konditerio darbą saldainių fabrike“ buvo panaudotas kaip vienas argumentų, kodėl Viačeslavas turėtų palikti darbo vietą (vyrui kelis kartus „Vilniaus pergalė“ siūlė palikti darbą abiejų šalių susitarimu, tačiau sąlygos jo netenkino, todėl Viačeslavas darbe laikėsi iki kol buvo atleistas).
„Vilniaus pergalė“ straipsnį mini ir savo atsakyme į Viačeslavo ieškinį.
 |
| Straipsnis 15min.lt |
„Ieškovo iniciatyva spaudoje buvo išspausdintas straipsnis apie akcinėje bendrovėje „Vilniaus pergalė“ dirbančio konditerio „Tomo“ neva neteisėtai sumažintą darbo užmokestį už rūkymą darbe „ne pagal taisykles“. Nepriklausomai nuo to, kad straipsnyje minėtas asmens vardas nebuvo Viačeslav, tačiau šioje viešoje publikacijoje nurodytos darbuotojo pareigybė, įvykio aplinkybės bei citatos visiškai atitiko Ieškovo Atsakovui pateiktuose prašymuose vartojamas formuluotes. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, jog šiais veiksmais Ieškovas neabejotinai siekė neteisėtu būdu pabloginti Atsakovo reputaciją, suklaidinti visuomenę ir suformuoti apie Atsakovą negatyvią nuomonę. Be to, nurodytame straipsnyje Ieškovas viešai išreiškė savo tikrąją valią – nutraukti Darbo sutartį su Atsakovu“, – rašo „Vilniaus pergalė“.
Su 15min.lt „Vilniaus pergalės“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys kalbėti atsisakė: „Šia tema negalime pasisakyti, nes numatomas teismas. Ačiū už supratimą ir objektyvų požiūrį.“
Vienas lauke
Į pasimatymą su „Vilniaus pergale“ teisme Viačeslavas keliaus vienas. Advokato, kuris sutiktų pusvelčiui jam padėti teisme, jis taip ir nesurado. Tiesa, nepasiduoti jį nuolatos ragino ir kuo galėdamas padėjo vilnietis Algirdas.
Tiesa, vyro iniciatyva padėti Viačeslavui „Vilniaus pergalėje“ buvo sutikta priešiškai.
„Į Atsakovo administracijos patalpas atvyko pilietis, prisistatęs ... pavarde ir nurodęs, jog jis yra teisėsaugos institucijų darbuotojas ir ieškovų atstovas. (...) buvo informuotas, jog jokių duomenų apie Atsakovo darbuotojus jam nebus suteikta, pradėjo grasinti, jog dėl Ieškovo neva pažeidžiamų teisių yra pareikštas ieškinys ir jei Atsakovas nesutiks sumokėti Ieškovui keturių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio piniginės kompensacijos, Ieškovas kreipsis į respublikinės reikšmės viešo informavimo priemones ir „pamokys“ Atsakovą dėl neva demonstruojamos „visagalystės“, – rašoma „Vilniaus pergalės“ atsakyme.
15min.lt turimas Algirdo ir „Vilniaus pergalės“ teisininkės pokalbio įrašas rodo, kad Viačeslavo gynėjas iš tiesų su teisininke kalbėjo griežtai bandydamas išsiderėti geresnes išėjimo iš darbo sąlygas Viačeslavui (Algirdo apsilankymo metu jis dar nebuvo atleistas, bet išeiti jam jau buvo pasiūlyta), visgi į grasinimą tai nebuvo panašu.
„Pirmas pasiūlymas (išeiti iš darbo) buvo nulinis, anekdotiškas – 6,7 dienų alga, kitame jau buvo pasiūlyta mėnesio alga, trečią turite variantą? (...) Vyrukas sutinka būti atleistas, jeigu jam bus sumokėta razumna kompensacija. (...) Mūsų pinigai ir jo pinigai skiriasi, jūs šitą suvokiat?“ – teisininkės klausė Algirdas.
Tačiau šis Algirdo apsilankymas Viačeslavui toli gražu nepadėjo.
„Turint omenyje, jog Atsakovas niekada nėra atskleidęs jokiems tretiesiems asmenims jokių duomenų apie Ieškovą, todėl darytina išvada, kad susiklosčiusių aplinkybių detales tretieji asmenys sužinojo būtent iš Ieškovo ir jam prašant, tokiu būdu Ieškovas įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo santykius šalių susitarimu, įgyvendino ją piktnaudžiaujant ir siekiant nesąžiningais veiksmais gauti sau iš to naudos“, – „Vilniaus pergalės“ atsakyme rašoma apie naudą, kurios Viačeslavas taip ir negavo.
Viačeslavo ieškinio „Vilniaus Pergalei“ suma – 17,9 tūkst. Lt. Iš jų 5 tūkst. prašoma priteisti kaip neturtinę žalą.
Komentaras. Advokatų kontoros „BORENIUS/Švirinas ir partneriai“ advokatė Jurgita Karvelė
Pateiktoje situacijoje ginčas yra kilęs dėl kelių dalykų: dėl drausminių nuobaudų darbuotojui paskyrimo, dėl priedų prie darbo užmokesčio nemokėjimo ir dėl darbdavio siūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (pagal Darbo kodekso 125 str.).
Dėl drausminių nuobaudų paskyrimo. Darbo kodekso 234 str. numato, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Nustačius bet kokį darbo drausmės pažeidimą, darbdavys turi teisę paskirti drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda yra skiriama atsižvelgiant į darbo drausmės pažeidimo sunkumą ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas, taip pat į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (Darbo kodekso 238 str.). Parenkant drausminę nuobaudą turi būti atsižvelgiama į darbuotojo elgesį bendrovėje. Kadangi šioje situacijoje darbuotojas apskritai ginčija padaręs kokį nors darbo drausmės pažeidimą, nuspręsti, ar šie pažeidimai iš tiesų buvo, turės teismas. Per vienerius metus darbuotojui buvo paskirtos trys drausminės nuobaudos: du papeikimai ir atleidimas iš darbo. Jeigu darbdavio nustatyti pažeidimai iš tiesų buvo atlikti, iš mums nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog drausminės nuobaudos – papeikimai – buvo paskirtos pagrįstai bei parinktos tinkamai. Kadangi darbuotojas turėjo galiojančių drausminių nuobaudų, darbdavys turėjo teisę skirti ir griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo. Tačiau teismui pripažinus, kad ši nuobauda buvo neadekvati (pažeidimai buvo per menki), atleidimas iš darbo gali būti pripažintas neteisėtu.
Dėl priedų prie darbo užmokesčio nemokėjimo. Jeigu šie priedai darbo sutartyje nebuvo numatyti kaip darbo užmokesčio dalis, o tai yra premijos, kurias darbdavys skiria išimtinai savo nuožiūra, tokių premijų nemokėjimas negali būti laikomas neteisėtu (nepaisant to, kad prieš tai darbuotojas reguliariai jas gaudavo). Tačiau jeigu įmonės vidaus dokumentuose yra numatyta, kada darbdavys privalomai turi mokėti premijas, o darbuotojas šias sąlygas yra įvykdęs, teismas gali pripažinti premijos nemokėjimą neteisėtu.
Dėl darbdavio siūlymo nutraukti darbo sutartį. Darbo kodekso 125 str. numato, kad bet kuri šalis (darbuotojas ar darbdavys) turi teisę bet kada pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį siūlomomis sąlygomis. Darbo sutarties nutraukimo priežasties nebūtina nurodyti, o darbo sutartis yra nutraukiama tik jei šalys susitaria. Pats pasiūlymas darbuotojui nutraukti darbo sutartį negali būti laikomas neteisėtais darbdavio veiksmais. Nors toks pasiūlymas darbuotojui nėra malonus ir gali sukelti neigiamas emocijas, jis visgi yra teisėtas, o darbuotojas neįgyja teisių į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą. Aplinkybė, kad darbdavį paskatino pateikti darbuotojui pasiūlymą nutraukti darbo sutartį darbuotojo inicijuoti straipsniai spaudoje, kuriuose darbdavys yra aprašomas neigiamai, taip pat nesuteikia darbuotojui teisės reikalauti žalos atlyginimo. Darbuotojas galėtų reikalauti patirtos žalos atlyginimo tik tokiu atveju, jeigu darbdavys atliktų konkrečius neteisėtus veiksmus – grasintų darbuotojui, darytų jam ekonominį ar kitokį spaudimą ir pan.
