Praėjusios kadencijos Seimas prieš pusmetį balsavo dėl analogiškų pataisų, tačiau jas atmetė.
Seimo posėdžių sekretoriate parlamentarai Paulius Saudargas ir Petras Luomanas įregistravo BK pataisas, numatančias, kad tas, kas viešais pareiškimais žodžiu, raštu, paskleisdamas pranešimus elektroninių ryšių tinklais ar kitaip propagavo, neigė, šiurkščiai menkino ar pateisino komunizmo ar fašizmo vykdytą genocidą ir kitus komunizmo ar fašizmo vykdytus nusikaltimus, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Taip pat siūlomos analogiškos bausmės tiems, kas šmeižė Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio dalyvius, karius savanorius, 1944–1953 metais organizuotai ginklu kovojusius prieš sovietinę okupaciją.
Projekto autoriai pabrėžė, kad komunistinio režimo aukomis nuo 1917 metų iki režimo pabaigos tapo 74 mln. žmonių, fašistinio režimo aukos – 56 mln. žmonių.
Dėl panašaus pobūdžio BK pataisų balsuota dar praėjusios kadencijos Seime, prieš pusmetį, tačiau jos atmestos.
Tuomet BK siūlytos bausmės buvo šiek tiek švelnesnės. Pagal tuometinį projektą tam, kas viešai žodžiu ar raštu pritarė Sovietų sąjungos ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, ją teisino, menkino ar neigė, siūlyta skirti baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Tokios pataisos – žingsnis siekiant, kad sovietų genocido nusikaltimai būtų įtraukti į Europos Sąjungos (ES) teisinį reglamentavimą.
2007 metais ES atnaujinus derybas dėl Pamatinio sprendimo dėl kovos su rasizmu ir ksenofobija, Lietuva siekia, jog straipsnius, kuriuose įtvirtinta valstybių pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už genocido nusikaltimų viešą neigimą ar teisinimą, papildytų sovietų agresijos, genocido, karo nusikaltimai.
Pagal Seimo Statutą jeigu įstatymo projektas bet kurioje svarstymo stadijoje atmetamas, jis gali būti siūlomas vėl ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo projekto atmetimo dienos.
