Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos teigimu, šis išaiškinimas reiškia, kad Seimas neteisėtai nustatė, jog parlamentarų nepritarimas generalinio prokuroro ataskaitai gali tapti pagrindu prezidentui atleisti generalinį prokurorą.
„Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį generalinis prokuroras būtų įpareigotas teikti tokias ataskaitas apie Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklą, kurioms Seimas, prezidentas ar Vyriausybė turėtų pritarti“, – paskelbė Konstitucinis Teismas.
Anot Konstitucinio Teismo, tokios pareigos nustatymas reikštų kišimąsi į prokurorų veiklą ir prokurorų nepriklausomumo varžymą.
Sustabdyta antikonstitucinė iniciatyva
Prezidentė tokį Konstitucinio Teismo sprendimą pasveikino. Anot jos, šis sprendimas sustabdė politinių grupių siekį daryti įtaką prokurorui.
„Konstitucinis Teismas sustabdė antikonstitucines Seimo iniciatyvas. Šis sprendimas užtikrins teisėsaugos nepriklausomybę nuo politinių grupių interesų. Visi teisės aktai turi atitikti svarbiausią šalies įstatymą – Konstituciją", – išplatintame pranešime spaudai cituojama prezidentė.
Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė po teismo posėdžio sakė, kad nebeliko abejonių, jog Seimas turi keisti Prokuratūros įstatymą ir Seimo statutą.„Turi būti skubiai daromi įstatymo ir Seimo statuto pakeitimai“, – žurnalistams sakė prezidentės patarėja.
Konservatorius: žlugo metų akcija
Konservatorius Kęstutis Masiulis tikina, kad tokio Konstitucinio Teismo išaiškinimo ir tikėjosi, nes Seimo priimtos Statuto ir Prokuratūros įstatymo pataisos nuo pat pradžių kvepėjo noru spustelėti generalinį prokurorą Darių Valį.
„Iš karto buvo akivaizdu, kad čia yra spaudimas tam, kad jis priimtų sprendimus, palankius kai kuriems Seimo nariams. Vyksta Darbo partijos byla ir, aišku, kad prokurorą norėtųsi jiems pakišti po savimi, uždėti, jei ne ranką ant prokuroro gerklės, tai bent jau stipriai paspausti“, – aiškino konservatorius K.Masiulis.
Anot jo, šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas sužlugdė beveik metus Seime vykusius apsistumdymus dėl generalinio prokuroro priklausomybės, kai kai kurios partijos ėmėsi raginti visus nepritarti Generalinės prokuratūros atskaitai be jokių konkrečių priekaištų.
K.Masiulio vertinimu, svarstymai, kad dabar generalinis prokuroras priklausomas tik nuo pačios prezidentės geros valios ir niekas jam negali pagrūmoti dėl prastos darbo kokybės, yra tušti: „Jei po kiekvienos ataskaitos generalinis prokuroras būtų galėjęs virsti, tai būtų reiškę, kad jis yra priverstas dirbti taip, kad valdančioji dauguma būtų patenkinta. Apie kokį teisingumą tada galime kalbėti? Prokuroras yra darbingas, jei yra nepriklausomas. Dabartinė sistema yra geriausia, nes prezidentūra yra mažiausiai politizuota institucija.“
Prokuroras gali dirbti bet kaip?Seimo narys liberalas Remigijus Šimašius tikina, kad toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas iš esmės reiškia tai, kad generalinis prokuroras Lietuvoje gali dirbti bet kaip, o jo atleisti dėl prasto darbo beveik nėra galimybių.
„Nuodugniai išaiškinimo dar neskaičiau, tačiau žiūrėdamas į pačią fabulą, galiu konstatuoti, kad, nors tai tenka priimti kaip galutinę Konstitucinio Teismo poziciją, tačiau labai akivaizdu, kad po šio išaiškinimo poreikis reikalauti gero darbo iš visų Lietuvos pareigūnų, įskaitant ir generalinį prokurorą, išlieka. Mano supratimu dabartinė situacija nėra visai normali, kai nėra jokios teisinės galimybės prezidentui, ar prezidentui kartu su Seimu, kaip buvo siūloma, atleisti generalinį prokurorą, jei problemos yra nesprendžiamos ir net gilinamos“, – teigė Liberalų sąjūdžio atstovas Seime.
R.Šimašius pažymi, kad, Seimas priimdamas Prokuratūros įstatymą norėjo ne daugiau įtakos, ne įgelti D.Grybauskaitei, kaip bando demonstruoti prezidentūra, o tiesiog numatyti teisinius rėmus, kurie priverstų prokurorą dirbti gerai.
„Seimas, pagal tą priimtą nuostatą daugiausia būtų galėjęs sudaryti galimybę prezidentui atleisti prokurorą. Lemiamas žodis vis tiek būtų buvęs prezidento. Seimo nepritarimas ataskaitai pats jokių teisinių pasekmių nebūtų sukėlęs“, – sakė R.Šimašius.
Liberalas pažymi, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimo turi būti laikomasi ir Seimo priimtas įstatymas pakeistas, tačiau priduria, kad Seimas ateityje turės pagalvoti ir paieškoti kitų variantų, kaip suteikti prezidentui galimybę iš pareigūnų pareikalauti gero darbo.
Gali keisti Konstituciją
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad iš Konstitucinio Teismo išplatinto pranešimo aišku, kad nei Seimas, nei prezidentas negali reikalauti prokuroro ataskaitų, tačiau vis tiek prokuratūra turi teikti informaciją apie savo darbą.
„Kaip suprantu, reikės pakeisti pavadinimą iš ataskaitos į informaciją. Be to, dar pasakyta, kad ataskaitų negalima vertinti, negalima joms nei pritarti, nei nepritarti. O dėl tos naujos nuostatos, kad Seimas gali pasiūlyti prezidentui atleisti generalinį prokurorą, nėra pasakyta nieko“, – aiškino, ką nurodė Konstitucinis Teismas, socialdemokratas.
Parlamentaras mano, kad vienas iš galimų variantų siekiant pakeisti prokuroro atleidimo tvarką, yra pačios Konstitucijos keitimas.
„Kyla klausimas, ar Lietuva tebėra parlamentinė respublika, nes iš šio neaišku dėl kitų Seimo skiriamų pareigūnų, kurių ataskaitos Seime svarstomos. Būtų vertas dėmesio klausimas dėl Konstitucijos keitimo, nes daugiau demokratinių valstybių, kuriose skirtų generalinį prokurorą prezidentas, išskyrus Lietuvą, nėra“, – teigė socialdemokratas.
