– Šįryt (šeštadienį – aut. pats.) atėjau į turgų, pasivaikščiojau jame pusvalandį ir iš trijų žmonių išgirdau tyliai sakomą žodį – „cigaretės“. Kiek čia tokių prekiautojų yra? Ar jūs vieni kitus pažįstate?
– Nežinau, kiek jų yra šiandien, tačiau šeštadieniais visada būna daugiausia, nes į turgų ateina daug žmonių. Aš pats pažįstu tik kelis, prekiaujame tokiomis pačiomis cigaretėmis, tai, žinote, pasideriname kainą, paskambiname vienas kitam, jei pamatome įtartiną žmogų.
– Turite omeny policiją?
– Taip, jie persirengę vaikščioja, pažįsta mus iš veidų. Tačiau ir mes juos pažįstame. Kaip ir turgaus atstovus, kurie taip pat mus išvaiko.
– Bet jeigu jūs čia, vadinasi, nebijote būti nubaustas už prekybą kontrabandinėmis cigaretėmis.
– Aišku, kad bijau, todėl bet kam nepardavinėju ir su savimi cigarečių neturiu.
– Tačiau pro jus praeidamas aš išgirdau, kaip pasakėte – „gal cigarečių?“
– Nes jūs ėjote be jokių krepšių, be pirkinių. Vadinasi, kažko ieškote... Žmonės vieni kitiems praneša, kur ir iš ko galima nusipirkti. Dabar sunkiai suskaičiuosiu, tačiau galiu pasakyti, kad iš manęs reguliariai cigaretes perka apie 40 žmonių. Jie žino, kada aš būnu, kur stoviu, ką parduodu ir kiek kainuoja.
– Sakote, kad su savimi cigarečių neturite. O tai kur jos?
– Automobilyje. Šalia turgaus. Aš neparduodu po vieną pakelį. Parduodu tik blokais. Prieina žmogus, pasako, kiek reikia, ir tada einame iki automobilio.
– Kokiomis cigaretėmis prekiaujate ir kokia vieno bloko kaina?
– Turiu visokių. Labiausiai perka rusiškas, po 50 Lt už bloką. Vadinasi, už pakelį sumoka 5 Lt. Turiu ir brangesnių, kurios parduotuvėje kainuoja 9 Lt, o pas mane 6,5 Lt. Jeigu žmogus perka daugiau nei 10 blokų, parduodu šiek tiek pigiau.
Kol už sienos cigaretės bus pigesnės, o pas mus jų kainos tik didės, tol kontrabanda nesustos.– Kiek blokų per dieną parduodate?
– Kartais parduodu 10 blokų, kartais 30 ir daugiau. Priklauso ne nuo manęs, o nuo žmonių, kurie perka. Būna, kad jeigu labai lyja, išvis niekas neateina. O šiaip, galima sakyti, vidutiniškai parduodu 20 blokų per dieną.
– O iš kur šias cigaretes gaunate?
– Turiu žmogų, iš kurio perku.
– O iš kur gauna tas žmogus?
– Nežinau. Turi priėjimą. Cigaretės – su rusiškomis arba baltarusiškomis banderolėmis, tačiau tas žmogus neatsiveža jų autobusais, kaip kad tos moterys, kurias čia taip pat matote. Jos vežasi po penkis ar dešimt blokų, paslėpusios juos drabužiuose. Jeigu pavyksta pervežti, ateina čia ir parduoda. Policija jas pažįsta, išvaiko, tačiau jos vėl ateina ir nebijo siūlyti, parduoti iškart iš maišų. Nieko ypatingo jos neužsidirba, kokius 2 Lt iš vieno pakelio, tačiau, žiūrėk, jei per dieną parduoda tris blokus, tai ir turi kokius 60 Lt.
– Jūs, kaip suprantu, iš tokios prekybos gaunate gerokai daugiau.
– Na taip, daugiau... Bet tikrai ne tūkstančius.
– Seniai prekiaujate?
– Maždaug dvejus metus. Dirbau medienos srityje, atleido iš darbo. Draugas pasiūlė pirkti pigesnių cigarečių, nes pats taip pat rūkau. Susipažinau su žmogumi, kuris verčiasi šiuo reikalu, pradėjau pardavinėti ir kol kas negalvoju, kad kas nors iš esmės keisis. Parduodu, nes žmonės perka. Visa ta krizė, dideli mokesčiai tabakui verčia žmones galvoti, kaip sutaupyti. Valdžia gali galvoti, kaip su tuo kovoti, didinti baudas, stiprinti pasienį, tačiau faktas yra vienas – kol už sienos cigaretės bus pigesnės, o pas mus jų kainos tik didės, tol kontrabanda nesustos. Tą patį galiu pasakyti ir apie degalus.
– Bet jūs suprantate, kad darote nusikaltimą? Ir kad prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis turi didelę įtaką legaliai tabako rinkai, visai šalies ekonomikai?
– O jūs žinote, kaip sunku gyventi, kai du vaikai eina į mokyklą, o žmona niekur nedirba? Aš parduodu cigaretes, nes žmonės jas perka. Kai nebepirks, nepardavinėsiu, galvosiu, kuo kitu užsiimti. Dabar yra taip, kaip yra.
