Bylinėjimasis, kuriame dėl šimto arų žemės susikirto šiauliečio Alfonso Krištopaičio ir buvusio miesto mero, dabartinio Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje Vaclovo Volkovo interesai, tęsiasi jau kelerius metus. Tiesa, teismuose kaunasi ne pats V.Volkovas, o jo sūnaus Ramūno Volkovo vadovaujama įmonė. Tuo metu valstybės, kuriai priklauso minėta žemė, atstovai į procesą neįtraukti.
Aiškinosi etikos sargams
Jei kas nors šią istoriją pasakotų nuo praėjusio rudens įvykių, daug ko nepasakytų. Liktų nežinoma, kad Registrų centro Šiaulių filialas, nereikalaudamas iš R.Volkovo įmonės jokių dokumentų, dar 2005 metais nekilnojamojo turto registre įregistravo nebaigtą statyti pastatą ir daiktines teises į jį.
„Na kiek galima taip... Apkraunami darbu Seimo kontrolieriai. Be pagrindo kaltinami žmonės. Kur ir kokie čia interesai kertasi? Kiek tų teismų buvo – niekas nieko blogo nerado“, – piktinosi V.Volkovas.
Iš tikrųjų to pastato jau nebuvo – įmonė už 30 tūkst. litų įsigytą angarą išardė ir pardavė. Registrų centras įvertino jau išardytą ir parduotą statinį 419 tūkst. litų. Pirkimo sutartyje buvo nurodyta, kad angaras pirktas nugriauti, esą jokių pretenzijų į valstybinę žemę po juo neturėta.
Prieš pat Seimo rinkimus V.Volkovui teko dvigubas krūvis – kovoti dėl dar vienos kadencijos poste –Vyriausybės atstovo apskrityje – ir aiškintis Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl savo veiksmų, susijusių su minėtu statiniu. Etikos sergėtojai nusprendė, kad V.Volkovas nevengė viešųjų ir privačių interesų konflikto. Tačiau tuomečiam premjerui Gediminui Kirkilui nesudrebėjo ranka prieš pat Seimo rinkimus paskirti konkursą laimėjusį V.Volkovą antrai kadencijai.
Šiaulių miesto apylinkės teismas praėjusių metų rugsėjo viduryje pripažino, kad R.Volkovo įmonė įgijo nuosavybės teisę į pastatą pagal įgyjamąją senatį. A.Krištopaitis, neprarasdamas vilties atgauti giminaičių žemę, kreipėsi į Seimo kontrolierę A.Radzevičiūtę su skundu dėl abejotinos Registrų centro Šiaulių filialo veiklos. Tačiau jau praėjusį mėnesį Šiaulių apygardos teismas paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą. A.Radzevičiūtės atliktas tyrimas teismui nepasirodė svarbus.
Tiki teisingumu
Seimo kontrolierė neabejoja, kad savo darbą atliko tinkamai. Ji išsiaiškino, kad pastatas tikrai nebeegzistuoja, išnagrinėjo visas aplinkybes ir nustatė – reikia ginti viešąjį interesą. Seimo kontrolierė A.Radzevičiūtė tikina, kad pastatas šioje istorijoje – tik įrankis perimti valstybinę žemę.
A.Radzevičiūtė džiaugėsi, kad ją teisingai suprato Generalinė prokuratūra. Ši nurodė Šiaulių prokurorams imtis žygių išregistruoti nesamą pastatą ir apginti viešąjį interesą – neleisti užvaldyti valstybinę žemę.
Dar tiriant A.Krištopaičio skundą A.Radzevičiūtę pasiekė informacija apie V.Volkovo sūnaus įmonę, kuri kreipėsi į Registrų centrą ir norėjo įregistruoti nesamą pastatą pagal senaties faktą. „Mano nuomone, siekiama nustatyti nuosavybės teisę į daiktą, kurio nėra. Žemės plotas tuo metu po minėtu nesamu pastatu buvo gana vertingas. Faktas, kad čia svarbiausias ne pastatas, o sklypas po juo“, – LŽ sakė Seimo kontrolierė.
A.Radzevičiūtė tiki, kad teisingumas anksčiau ar vėliau triumfuos, o viešasis interesas bus apgintas. Seimo kontrolierė neatmeta galimybės, jog sklypu suinteresuoti asmenys įmonė, arba tie, kas už jos stovi – bandys net neteisėtais būdais užvaldyti valstybinę žemę. A.Radzevičiūtė pažymėjo, kad skundą tyrė būdama visiškai nešališka.
„Na kiek galima...“
Tuo metu V.Volkovas stebisi, kodėl jis vis dar veliamas į sūnaus reikalus. Anksčiau V.Volkovas minėjo, kad apie minėtą pastatą su sūnumi kartais pasikalbėdavo pirtyje. Dabar V.Volkovas prasitarė, kad dėl visko konsultavosi su advokatais.
Vyriausybės atstovui atrodo normalu, jog įsigijus pastatą pretenduojama ir į valstybinę žemę po juo. „Visi Šiauliai ir Lietuva išsipirko valstybinę žemę, pirkdami pastatus komercinei veiklai“, – tvirtino V.Volkovas, šioje istorijoje neįžvelgiantis jokio kriminalo. Kiek vėliau jis pridūrė, kad į žemę niekas iš jo artimųjų nepretenduoja.
„Na kiek galima taip... Apkraunami darbu Seimo kontrolieriai. Be pagrindo kaltinami žmonės. Kur ir kokie čia interesai kertasi? Kiek tų teismų buvo – niekas nieko blogo nerado“, – piktinosi V.Volkovas.
Jis tikisi, kad netrukus šioje istorijoje bus padėtas taškas: „Nebereikės aiškinti, kad tas daiktas, kurį nusipirkai, yra tavo. Žemė? Žemės niekam čia nereikia – tegul pasiima, kam ji priklauso.“
Savo grįžimą į Vyriausybės atstovo apskrityje postą V.Volkovas taip pat įvertino kaip teisybės triumfą: „Ar nors vieną žmogų meta iš darbo už tai, kad jį svarstė Etikos komisija. G.Kirkilas nebūtų rizikavęs skirti mane, jei būtų pagrindo manimi abejoti.“
