Dabar populiaru
Publikuota: 2021 sausio 7d. 17:08

Koronavirusu užsikrėtę medikai iš valstybės gauna centus

VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr. / VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

Jau greitai bus metai, kai koronavirusas siaučia Lietuvoje. Tiesa, lyginti pirmųjų susirgimų su tuo, kas darosi dabar – neįmanoma. Sveikatos apsaugos sistema braška per siūles, o nuo visiško subyrėjimo ją veikiausiai laiko tik medikų valios ir kantrybės likučiai.

Tačiau kiek ilgai tie likučiai laikys, kai medikas, darbe užsikrėtęs koronavirusu ir sunkiai persirgęs šia liga, savo sąskaitoje pamato juokingai mažą valstybės išmoką? Pasirodo, biurokratinis aparatas nenusiteikęs nuolaidžiauti medikams, stovintiems pirmose fronto su koronavirusu linijose.

Teoriškai galima

Koronavirusas nuo praėjusiųjų metų kovo 19 dienos yra įtrauktas į ypatingai pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašą. Tai reiškia, kad medikas, užsikrėtęs koronavirusu darbinėje aplinkoje, teoriškai turi teisę į didesnę ligos išmoką, kuri išmokama dėl profesinės ligos.

Tačiau praktiškai tokias išmokas gauna vienetai, mat užsikrėtimas traktuojamas profesine liga tik tokiu atveju, kai pateikiamos itin išsamios užsikrėtimo faktinės aplinkybės, kurių vertinimas mažai kuo susijęs su tikrosiomis užsikrėtimo aplinkybėmis.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

Apsikrėtimas turi būti nuo paciento, ne nuo mediko.

Jei medikai yra pakankamai aprūpinti apsauginėmis priemonėmis, laikoma, kad užsikrėsti darbe jie negalėjo ir apie didesnę išmoką gali net nesvajoti.

Biurokratiniame rate sukasi sergantis asmuo, šeimos gydytojas, sveikatos priežiūros įstaigos administracija ir „Sodra“. Iš surinktos medžiagos darosi panašu, kad dažnu atveju tiesiog ieškoma, kaip susirgusiems medikams nesumokėti didesnės išmokos – kaltė verčiama arba ant jų pačių, arba ant gydymo įstaigos administracijos.

Į klausimus neatsakė

„Rinkos aikštė“ kreipėsi į „Sodrą“ su labai konkrečiais trimis klausimais:

  1. Ar tiesa, kad užsikrėtus koronavirusu nuo paciento įmanoma ligą traktuoti kaip profesinę, o užsikrėtus nuo kolegos mediko – ne? Kodėl?
  2. Kiek procentų dėl profesinės ligos išmokos besikreipusių medikų tokio tipo išmoką ir gavo?
  3. Dėl kokių priežasčių visiems dirbantiems medikams nėra mokama 100 proc. išmoka?

Į minėtus klausimus atsakyta nebuvo.

Atsakymą atsiuntusi „Sodros“ Komunikacijos skyriaus vyr. specialistė Malgožata Kozič iš esmės tik pakartojo „Sodros“ interneto svetainėje esančią informaciją apie tokio tipo išmokas.

Sveikatos apsaugos ministerija į pateiktus klausimus taip pat neatsakė.

Standartizuota forma ieško kaltų?

Pakalbinus Kėdainių ligoninės direktorių Stasį Skauminą šis sakė manantis, kad visi medikai be išimties turėtų gauti ir 100 proc. siekiančias nedarbingumo išmokas (nebent yra aiškūs faktai, kad susirgo namų aplinkoje – pavyzdžiui, atostogavo ar pan.). Vis dėlto „Sodros“ pateikiami klausimynai tokie, kad, rodos, ieškoma ką apkaltinti – ar ligoninę, ar patį mediką.

Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu
Vidmanto Balkūno nuotr./VUL Santaros klinikos. Kova su koronavirusu

„Ar liga profesinė – nustatinėja „Sodra“.

„Sodra“ per Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą mums atsiunčia anketą, kurioje reikia užpildyti, nuo kokio konkretaus žmogaus užsikrėsta, reikia surašyti, ar ligoninė davė apsaugos priemones.

Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas sakė, kad jie, kaip įstaiga, niekaip negali būti suinteresuoti, kad medikai gautų mažesnes išmokas – juk jas moka valstybės, ne ligoninės biudžeto lėšomis

Jei mes parašytume, kad nedavėme apsauginių priemonių medikui ir jis kovidiniame skyriuje dirbdamas kontaktavo su ligoniais, žinoma, tada laikys profesine liga. Bet jei mes parašome, kad priemones davėme, nes jas ir duodame, tai, vadinasi, viskas atlikta teisingai. Užsikrėsti tarsi nebuvo įmanoma.

Mes negalime rašyti, kad nedavėme apsaugos priemonių, jei jas davėme. Atsidurtume teismo suole, – sakė S.Skauminas.

Jei žmogus užsikrėtė nuo ligonio, reiškia, gal jis buvo prie ligonio nusiėmęs kaukę, ar kažkaip kitaip pažeidė darbo saugos tvarką. Tada vėl traktuojama, kad pats medikas kaltas.

Giedrės Minelgaitės-Dautorės/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr./Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas sakė, kad jie, kaip įstaiga, niekaip negali būti suinteresuoti, kad medikai gautų mažesnes išmokas – juk jas moka valstybės, ne ligoninės biudžeto lėšomis
Giedrės Minelgaitės-Dautorės/ „Rinkos aikštės“ archyvo nuotr./Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas sakė, kad jie, kaip įstaiga, niekaip negali būti suinteresuoti, kad medikai gautų mažesnes išmokas – juk jas moka valstybės, ne ligoninės biudžeto lėšomis

Mes negalime rašyti, kad nedavėme apsaugos priemonių, jei jas davėme. Atsidurtume teismo suole“, – kalbėjo S.Skauminas.

Jis pridūrė, kad išmokų skyrimo tvarka turėtų būti gerokai paprastesnė, o medikų nusivylimas sistema – visiškai suprantamas. Mat persirgęs koronavirusu medikas gauna kiek daugiau kaip pusę fiksuoto atlyginimo sumos.

Kiek gavo už dvi savaites ligos?

Kėdainių ligoninėje dirbanti bendrosios praktikos slaugytoja Jūratė Masiliūnienė sakė, kad tai, kaip medikus vertina valstybė, puikiai atsispindi mokamose išmokose.

Itin daug ir sunkiai dirbantys medikai priversti kapanotis popierizme, kuris dažnu atveju yra betikslis.

Pabandžius išsiaiškinti, kodėl negaunama nors kiek didesnė išmoka, atsakomybės ima kratytis visi, o kaltę verčia vieni ant kitų.

„Kai suserga medikai, ir serga sunkiai, nieko mums nesumoka. Tiesiog tyčiojasi iš mūsų, niekam mes nerūpime...

Reikia, kad pasikeistų viskas visos šalies mastu. Kai ateina laikas mokėti biuletenį, moka kaip už paprastą ligą.

Nuo pavasario juk viskas tęsiasi, bet niekas nesirūpino. Per tiek laiko niekas nepadaryta. Galėjo juk raštus rašyti, derėtis, spręsti, keisti kažką. Niekam nebuvo tai įdomu.

Už dvi savaites biuletenio, kai tikrai sunkiai sirgau koronavirusu, gavau 150 eurų.

Tiesiog tyčiojasi iš mūsų, niekam mes nerūpime..., – sakė J.Masiliūnienė.

Už tai ir niekas nenori čia eiti dirbti. Darbas nežmoniškai sunkus, atiduodi visą save, o kai reikia, kad tavimi pasirūpintų – visi pamiršta.

Dvidešimčiai pacientų viena slaugytoja ir viena padėjėja. Ir visą parą dviese dirbame. Tiek vaistų, tiek lašelinių, tiek sužiūrėti reikia...

Asmeninio archyvo nuotr./Jūratė Masiliūnienė: „Už dvi savaites biuletenio, kai tikrai sunkiai sirgau koronavirusu, gavau 150 eurų. Už tai ir niekas nenori čia eiti dirbti. Darbas nežmoniškai sunkus, atiduodi visą save, o kai reikia, kad tavimi pasirūpintų – visi pamiršta.“
Asmeninio archyvo nuotr./Jūratė Masiliūnienė: „Už dvi savaites biuletenio, kai tikrai sunkiai sirgau koronavirusu, gavau 150 eurų. Už tai ir niekas nenori čia eiti dirbti. Darbas nežmoniškai sunkus, atiduodi visą save, o kai reikia, kad tavimi pasirūpintų – visi pamiršta.“

Eini ir dirbi, nes žmones myli. O po to, kai susergi, gauni spjūvį į veidą“, – kalbėjo J.Masiliūnienė.

Medikė neslėpė, kad gauta suma už dvi savaites ligos – tiesiog juokinga. Maža to, ligos sukelti liekamieji reiškiniai taip greitai neišnyksta, tad grįžus į darbą milžinišką krūvį patempti darosi dar sunkiau.

Eini ir dirbi, nes žmones myli. O po to, kai susergi, gauni spjūvį į veidą, – sakė J.Masiliūnienė.

Slaugytoja sakė, kad pradėjus aiškintis, dėl ko išmokėta suma siekia vos 62 proc. užmokesčio ir nėra mokama kaip už profesinį susirgimą, visi ėmė kratytis atsakomybės.

Ligoninės administracija teigė, kad už viską atsakinga „Sodra“, o pastaroji sakė negavusi jokių aktų, kuriuose būtų pažymėta, kad užsikrėtimas buvo darbe. Moteris, kaip ir dauguma kitų medikų, jaučiasi tiesiog apgauta.

Dirba teisininkai

Tokioje situacijoje medikai savo teises priversti ginti pasitelkę teisininkus.

Lietuvos gydytojų sąjungos Kėdainių filialo pirmininkė, kovidinio skyriaus vedėja Raimonda Augienė sakė, kad šiuo metu Gydytojų sąjungos teisininkas, bendradarbiaudamas ir su Kėdainių rajono savivaldybe, rengs kreipimąsi į atsakingas institucijas.

„Jau yra keletas atvejų Lietuvoje buvę, kai medikams pavyko prisiteisti jiems priklausančius pinigus.

Įstatyminiai aktai yra rengiami, Gydytojų sąjungos teisininkas parengs kreipimąsi į institucijas, kurios būtų įgalios padaryti įstatymo pakeitimus, – kalbėjo R.Augienė.

Džiugu, kad mūsų savivaldybė taip pat rodo iniciatyvą ir prisidės prie mūsų kreipimosi.

Kol kas sprendžiama, kur reikėtų kreiptis dėl pataisų – gal užteks į pačią „Sodrą“ kreiptis. Įstatyminiai aktai yra rengiami, Gydytojų sąjungos teisininkas parengs kreipimąsi į institucijas, kurios būtų įgalios padaryti įstatymo pakeitimus“, – kalbėjo R.Augienė.

Asmeninio archyvo nuotr./Raimonda Augienė: „Jau yra keletas atvejų Lietuvoje buvę, kai medikams pavyko prisiteisti jiems priklausančius pinigus. Džiugu, kad mūsų savivaldybė taip pat rodo iniciatyvą ir prisidės prie mūsų kreipimosi.“
Asmeninio archyvo nuotr./Raimonda Augienė: „Jau yra keletas atvejų Lietuvoje buvę, kai medikams pavyko prisiteisti jiems priklausančius pinigus. Džiugu, kad mūsų savivaldybė taip pat rodo iniciatyvą ir prisidės prie mūsų kreipimosi.“

Ji pridūrė, kad tam, kas dabar vyksta – nebuvo pasiruošta valstybės lygiu. Medikai buvo įmesti į patį ligos valdymo epicentrą, o nei teisingomis išmokomis, nei įstatymine baze nebuvo pasirūpinta, nors laiko tam ir buvo.

„Išmokos yra skiriamos „Sodros“, jų skyrimo tvarka iš esmės yra nustatyta. Tai prilyginama traumai darbe.

Darbovietė turi supildyti visokius aktus, na, o paskui viskas prilyginama darbo saugos pažeidimams – bet mus juk apsaugos priemonėmis aprūpina. Čia tie užsikrėtimai yra sąlygojami visai kitų aplinkybių.

Žinoma, pas mus atvejų išaugo staiga ir jų buvo kritiškai daug. Tam nebuvo pasiruošta valstybės lygiu.

Pavasarį viskas buvo lengva, palyginus su tuo, kas vyksta dabar.

Gerai, kad mūsų ligoninė bent teoriškai pasiruošusi buvo – buvo supirkta apsaugos priemonių, buvo parengtos patalpos. Bet niekas nepasirūpino nei adekvačiomis išmokomis, nei tinkamu teisiniu reglamentavimu, o darbo saugos pažeidimų įvelti galima visur, kur tik nori“, – svarstė pašnekovė.

Problema žinoma, imasi veiksmų

Seimo narė kėdainietė medikė Jurgita Sejonienė sakė puikiai žinanti, kokiomis realijomis gyvena visa sveikatos sistema. Tiesa, Seimo sveikatos reikalų komitetą šios žinios pasiekė iš esmės neseniai, nors problema aktuali nuo pat pavasario.

Kiek teko nagrinėti šią situaciją, akivaizdu, kad problema yra visoje Lietuvoje, – sakė J.Sejonienė.

Tiesa, tada medikai išgirdo pažadą, kad gaus didesnes ligos išmokas, tačiau iki pat šio laiko ištesėto pažado sulaukė vos vienas kitas.

„Kiek teko nagrinėti šią situaciją, akivaizdu, kad problema yra visoje Lietuvoje. Darbuotojai nepatenkinti, nes pažado lyg ir buvo sulaukę – liga buvo įtraukta į pavojingų ligų sąrašą, motyvas gauti didesnes išmokas yra, tačiau manipuliacijų gausu ir iš įstaigų administracijos, ir iš „Sodros“ pusės.

Tarkime, jei užsikrėtei darbe nuo paciento, išmoka kaip ir priklausytų, bet reikia labai detaliai surašyti, kur, kokiomis aplinkybėmis, nuo ko užsikrėtei. Tada galimos sankcijos įstaigai, kad nesilaikoma infekcijų kontrolės, kad gal asmens apsaugos priemonių nepakanka. Įstaigos to nenori, todėl gali vengti nurodyti kai kurias aplinkybes.

Situacija labai klampi, o mes, Sveikatos komitetas, kreipėmės į „Sodrą“, ir prašėme situacijos išaiškinimo, – sakė J.Sejonienė.

Iš „Sodros“ pusės – jei užsikrėtei nuo kolegos, nors ir darbe, tai netraktuojama, kaip profesinė liga, traktuojama, kad esi pats kaltas.

Situacija labai klampi, o mes, Sveikatos komitetas, kreipėmės į „Sodrą“, ir prašėme situacijos išaiškinimo“, – sakė J.Sejonienė pridurdama, kad jos nuomone, visi medikai privalo gauti didesnes išmokas, nebent yra žinomos tikslios užsikrėtimo namų aplinkoje aplinkybės (medikas atostogavo, dalyvavo renginyje ar susibūrime, kur nustatytas COVID-19 atvejis ar pan.).

Parlamentarė teigė, kad galimai reikalingas įstatymo pakeitimas ar papildomas sveikatos apsaugos ministro įstatymas, tačiau bet kuriuo atveju viliamasi, kad teisingas apmokėjimas galiausiai bus pasiektas.

Vis dėlto, jos teigimu, tikėtis, kad visiems medikams, kurie nuo pavasario sirgo ir gavo įprasto dydžio išmoką, bus sumokėtas išmokų skirtumas, nereikėtų.

rinkosaikste.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min