Nors uostamiesčio policijos pareigūnų surinkta statistika byloja, kad neblaivių vairuotojų miesto gatvėse mažėja, miesto policijos vadovai teigia, kad gali būti imtasi dar griežtesnių priemonių, kad gatvėse būtų išvengta kruvinų tragedijų.
Klaipėdos kelių policijos biuro specialistų duomenimis, sausį uostamiestyje ir magistraliniuose keliuose sučiupti 68 apsvaigę vairuotojai. Pasak biuro specialisto Ričardo Vinciūno, Klaipėdos mieste neblaivių ar apkvaitusių vairuotojų, palyginus su praėjusių metų sausiu, sumažėjo perpus. „Tačiau magistraliniuose keliuose užfiksuota daugiau pažeidėjų. Tiesa, šių duomenų aklai vertinti negalima, nes būna vykdomos įvairios akcijos, magistralinių kelių priežiūros pareigūnai fiksuoja savo statistiką“, – aiškino pašnekovas.
Nors uostamiesčio policijos pareigūnų surinkta statistika byloja, kad neblaivių vairuotojų miesto gatvėse mažėja, miesto policijos vadovai teigia, kad gali būti imtasi dar griežtesnių priemonių, kad gatvėse būtų išvengta kruvinų tragedijų.
Padeda viešumas
Pernai Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tinklalapyje pradėta viešinti duomenis apie neblaivius arba apsvaigusius nuo narkotikų, vaistų ar kitų medžiagų, vairuotojus.
Prasižengusių vairuotojų vardas ir pavardė bei informacija apie prasižengimą viešinama visą mėnesį po teismo nutarties. Taip pat viešai informuojama, kokį nusižengimą vairuotojas padarė, koks girtumo laipsnis jam nustatytas bei kokios poveikio priemonės taikomos.
„Neaišku, ar stipriai suveikė ši priemonė, ar kitos, tačiau girtų vairuotojų mieste sumažėjo“, – „15min“ sakė Alvydas Katkauskas, Klaipėdos kelių policijos biuro vadovas. Uostamiesčio pareigūnai teigė nesulaukę skundų iš vairuotojų, pasipiktinusių dėl viešinamų duomenų.
Konstitucinis teismas išaiškino, kad asmens duomenys gali būti viešinami dėl teisėto intereso, tai yra, kai vieno žmogaus interesai nusveriami visuomenės siekio prevenciškai paveikti kitus vairuotojus. „Skelbdama apie pažeidėjus taip pat nemažai prisideda ir žiniasklaida“, – teigė A.Katkauskas.
Paveikia ir aplinkinius
Psichoterapeuto Olego Dutovo teigimu viešumas vertintinas kaip veiksminga priemonė drausminant prasižengėlius. „Šios priemonės buvo galima imtis ir anksčiau, prieš kokį dešimtmetį. Gal dabar galėtume džiaugtis kur kas saugesniu eismu“, – teigė jis.
Tačiau, pasak jo, viešumas gali paveikti ne tik pačius vairuotojus. Tai, kad informacija apie artimo žmogaus prasižengimus yra viešai skelbiama, gali neigiamai paveikti šeimos narius, giminaičius. „Gali nutikti ir taip, kad asmuo, kuris nepadarė nusižengimo, tačiau prasikalto jo artimas giminaitis, gali nekaip jaustis dėl to, kad apie tai sužinos draugai, kolegos“, – sakė specialistas.
Nelaimių mažiau
Statistikos duomenimis, dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2007-aisiais įvyko 849 eismo nelaimės, jų metu 73 žmonės žuvo, 1264 buvo sužeisti. 2008 metais – 494 eismo įvykiai, kuriuose 44 žmonės žuvo, 743 buvo sužeisti. „Ši pozityvi statistika turėtų teikti vilties, jog „karą keliuose“ įmanoma laimėti, tačiau pavieniai kraupūs atvejai, tokie kaip įvykis Vilkaviškyje, rodo, jog dar per anksti džiaugtis rezultatais ir privalu ieškoti visų įmanomų priemonių, kad potencialūs žmogžudžiai keliuose būtų sutramdyti“, – pabrėžė R.Palaitis.
