Teisėsaugai pradėjus realią kovą su neteisėtu praturtėjimu, išaiškėjo įstatymų spragos, kurios trukdo įrodyti neteisėto praturtėjimo atvejus. Praktika rodo, kad nusikalstamu būdu praturtėję asmenys išvengia bausmės tiesiog pateikę fiktyvius skolos raštelius ar kitus dokumentus. Todėl Prezidentė, atsižvelgdama į Valstybės kontrolės išvadas, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, inicijuoja Civilinio kodekso, Akcinių bendrovių įstatymo bei Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pataisas.
Pagal Prezidentės inicijuojamas pataisas, paskolos, viršijančios 50 tūkst. litų sumą, turės būti patvirtintos notaro. Dabar fiziniai asmenys tarpusavyje gali skolintis neriboto dydžio sumas ir to nereikia patvirtinti sutartimis pas notarą. Praktika rodo, kad teisėsaugai tiriant neteisėto praturtėjimo atvejus, vienu populiariausių atsakomybės vengimo būdų ir yra fiktyvūs paskolos rašteliai, kuriais siekiama pagrįsti neaiškios kilmės gautą turtą.
Valstybės vadovė įstatymo pataisomis taip pat siūlo prievolę akcijų pirkimo-pardavimo sutartis bei vekselių pasirašymą taip pat tvirtinti pas notarą. Tokie finansiniai sandoriai pas notarą turės būti tvirtinami tuomet, kai jų vertės suma viršys 50 tūkst. litų.
Neteisėtas praturtėjimas pradėtas laikyti nusikaltimu nuo 2010 metų, Prezidentei inicijavusi Baudžiamojo kodekso pataisas. Per tą laiką yra pradėti 107 ikiteisminiai tyrimai dėl neteisėto praturtėjimo.
