„Manau, kad kiekvienas iš mūsų norėtų, kad Lietuvos vardas būtų minimas kuo dažniau. Bet aš būčiau pasiūlęs likti prie senojo kalendoriaus ir minėti vasario 14-ają, sakyčiau, švento Valentino dienai suteikiant papildomą prasmę“, – sakė konservatorius Arvydas Anušauskas.
Jo kolega Jurgis Razma įtarė, kad ši data valdantiesiems „valstiečiams“ gali būti svarbi dėl jų lyderio pažiūrų.
„Suprantu, kodėl valstiečiai žalieji labai nori pažymėti tą dieną – nes nužudžius tą vargšą benediktiną vienuolį Brunoną buvo sustabdytas krikščionybės atėjimas į Lietuvą dar keliems šimtmečiams. Galbūt valstiečių žaliųjų lyderiui labai mielas dalykas, kad pagonybė čia dar išliko kurį laiką“, – svarstė konservatorius Jurgis Razma.
„Valstietis“ Arūnas Gumuliauskas priminė, kad dėl tokios atmintinos dienos į Seimą kreipėsi akademinės bendruomenės atstovai.
Pernai dešimt šalies mokslininkų kreipėsi į šalies vadovus siūlydami kovo 9-ąją minėti Lietuvos dieną. Jie prašė šią datą įtraukti į atmintinų dienų sąrašą ir valstybės mastu paminėti 1010 metų sukaktį, kai Lietuvos vardas pirmąkart paminėtas rašytiniuose šaltiniuose – Kvedlinburgo analuose.
Juose minima, kad 1009-ųjų kovo 9-ąją, vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas.
