„Smurto artimoje aplinkoje problema reikalauja neatidėliotinų sprendimų. Nebepakanka tik kalbėti apie visuomenės nuostatų kaitą mažinant aukų kaltinimo mastus ar stiprinant sisteminio smurto atpažinimą. Būtina formuoti institucines praktikas, sutelktas į nukentėjusiųjų asmenų saugumo užtikrinimą“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Lygių galimybių plėtros centras dvejus metus vykdė Europos Sąjungos iš dalies finansuojamą projektą, kurio metu pilotinėse savivaldybėse – Kelmėje ir Ukmergėje – stebėjo vietos institucijų darbą ir jų tarpusavio koordinavimą, kovojant su smurtu artimoje aplinkoje, kvietė į bendrus susitikimus, apmokė vietos darbuotojus ir lyderius.
Centro ekspertės teigia pastebėjusios, kad smurtas artimoje aplinkoje vis labiau suvokiamas kaip rimta problema, vis dėlto problemos sprendimas dažnai priklauso nuo asmeninės vietos pareigūnų ir politikų iniciatyvos.
„Mes matėme institucijų norą dirbti kartu. Visi supranta, kad taip bus sumažinta ir smurto pasikartojimo galimybė. Žingsniai yra žengiami, tačiau kol kas jie yra labiau asmeninė savivaldybėse dirbančių tarnautojų ar pareigūnų iniciatyva – ateina arba iš aktyvaus mero, arba policijos komisaro. Tačiau kai pasikeičia iniciatyvumą rodę asmenys, tęstinumo užtikrinimas tampa sudėtingu, gerosios praktikos nevirsta institucinėmis praktikomis“, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.
Žingsniai yra žengiami, tačiau kol kas jie yra labiau asmeninė savivaldybėse dirbančių tarnautojų ar pareigūnų iniciatyva – ateina arba iš aktyvaus mero, arba policijos komisaro, – sako Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė-Sotirovič.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas neretai yra gyvybiškai svarbus: nekoordinuojant institucijų darbo, nesužinoma apie sisteminį smurtą, neužtikrinamas moterų saugumas, kurį akcentuoja nukentėjusiosios.
„Paprastas pavyzdys: šeimoje yra vaikas, pagal tam tikrus požymius mokytojui kyla įtarimas, kad vaikas gyvena nesaugioje aplinkoje. Mokytojas kreipiasi į vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą. Jeigu šie specialistai suvokia, kad vaiko gerove galima pasirūpinti tik užtikrinus motinos saugumą, jie stengsis koordinuoti veiksmus su policija ir apsaugoti motiną, o ne puls kaltinti ją dėl to, kad nesugeba užtikrinti saugios aplinkos vaikui. Tai vis dar pasitaiko Lietuvoje, taip suverčiant kaltę dėl smurto nukentėjusioms moterims“, – sako Margarita Jankauskaitė.
Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi kas trečia moteris. 2017 m. atlikta apklausa parodė, kad pusė Lietuvos gyventojų mano, jog dėl patirto smurto kalta auka. 85 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad norėdama moteris visada gali nutraukti santykius su smurtaujančiu vyru.
