Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugsėjo 30d. 06:00

Krintantys balkonai negąsdina gyventojų: administratorių sumanymas juos remontuoti neretai baigiasi skundais

Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr. / Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas

Vilniaus Architektų g. rugpjūtį nukritęs balkonas išgąsdino ne vieną. Nors niekas nebuvo sužeistas, tačiau dažnas vilnietis pagalvojo, kad ir jo name gali nutikti panaši nelaimė. Tačiau remontuoti balkonų neskubama, o procesą pradedantys administratoriai sako neretai sulaukiantys ne tik gyventojų pasipriešinimo, nes gyventojai nenori mokėti už remontą svetimame bute, bet ir skundų savivaldybei.

Nukritęs balkonas Architektų g. 65 name gerokai sukrėtė ne vieną seno sovietinio daugiabučio Vilniuje gyventoją. Krisdamos nuolaužos sugriovė pirmuosiuose trijuose namo aukštuose esančius balkonus, o niekas nenukentėjo tik dėl laimingo atsitiktinumo – balkonuose apačioje nieko nebuvo, geltona STOP juosta aptverta buvo ir teritorija po balkonais.

Imtasi tyrimo, kas kaltas, kad balkonas nebuvo laiku suremontuotas. Tačiau jau tada Vilniaus miesto savivaldybė įspėjo, kad visų sostinės balkonų niekas neapžiūrės, teks gyventojams, visų pirma, patiems stebėti jų būklę, o administratoriams ar bendrijų pirmininkams imtis remontų.

Remontą pradėti sunku

Administruojančių įmonių atstovai savo ruožtu tvirtina, kad tai nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti. Net ir nustačius, kad balkonas avarinės būklės, visų pirma būtina gauti daugumos gyventojų sutikimą. Tačiau neretai pasitaiko, kad jeigu name yra 50 butų, 48-ių iš jų gyventojai nenori mokėti už dviejų butų avarinės būklės balkonų remontą, nors taip numato įstatymas – balkonai, kaip ir stogas, liftas, laiptinės, yra bendrosios visų namo gyventojų nuosavybės dalis.

Tada pasipila skundai. Jie keliauja į Vilniaus miesto savivaldybę, o iš ten gaunamas atsakymas, prie kurio, kaip sako Vilniaus miesto daugiabučių namų ir kitų pastatų administratorių asociacijos prezidentas Sigitas Čirba, visada pridedama: „Jeigu pareiškėjų netenkina Administratoriaus veikla, jie gali inicijuoti kito namo valdymo būdo pasirinkimą, (savininkai gali steigti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį) arba ¼ namo patalpų savininkų gali kreiptis į savivaldybės administraciją dėl Administratoriaus keitimo.“

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas

Tai Vilniuje daugiabučius administruojančios įmonės, kaip rašoma asociacijos rašte savivaldybei, vadina savivaldybės Būsto administravimo skyriaus darbuotojų „priešišku nusiteikimu ir sąmoningu gyventojų supriešinimu su administratoriais“. Esą skyriaus specialistai šį prierašą prideda net tada, jeigu gavę visą informaciją apie vykdomus ar planuojamus darbus nenustato jokių rimtų pažeidimų.

Nenori jaustis kalti

„Tokie darbuotojų veiksmai kelia dirbtinę įtampą tarp namo administratoriaus ir butų savininkų, nes sudaromas įspūdis, kad administratorius yra dėl kažko kaltas, kad atliko remonto darbus. Dėl to administratoriai, norėdami išvengti priešpriešos su butų savininkais, nebenori organizuoti stambių namo remonto darbų, ypač balkonų remonto, nes butų savininkai yra pasipiktinę, kodėl jiems reikia mokėti už kaimyno suremontuotą balkoną“, – rašoma asociacijos rašte.

S.Čirba 15min sakė, kad klausimas gyventojų susirinkimuose iškeliamas taip, jog gyventojai nubalsuoja prieš remontą. Tada jau tik jie ir yra atsakingi už savo balkonus. Tai esą tapo priežastimi, kodėl Vilniuje taip vangiai remontuojami senų daugiabučių balkonai.

Nusiuntęs raštą asociacijos prezidentas susitiko su vicemeru Valdu Benkunsku, administracijos direktoriaus pavaduotoju Adomu Bužinsku ir Būsto administravimo skyriaus vedėja Egle Šlajūte ir, kaip sako, aptarė problemas, kad „administratoriai yra nepatenkinti savivaldybės valdininkų požiūriu į administruojančias įmones, laiko jas antrarūšėmis ar trečiarūšėmis“.

„Administratoriai deda daug pastangų, kad pastatai būtų tinkami eksploatuoti ir jų eksploatavimo laikotarpis būtų pratęstas, bet visą laiką užlipame ant to paties grėblio iš savivaldybės pusės. Pateiksiu tą patį pavyzdį – jeigu name yra 100 butų, balkonų – gal 70, o norima suremontuoti du prasčiausios būklės. Butų savininkų priekaištai yra aiškūs, kodėl turi mokėti viso namo butų savininkai, o ne tie, kurie naudojasi balkonais. Vienu konkrečiu atveju man yra žinoma, kad iš 60 butų namo 58 butai parašė prašymus savivaldybei, kad mokėtų tik dviejų balkonų savininkai, bet savivaldybė atsakė, kad įstatymas yra visiems vienodas, tad remontuoti privalo visi savininkai, bei pridėjo, kad jeigu nepatinka administratorius, jį galima pakeisti arba kurti bendriją.

Aš suprantu, kad administratoriai nėra šventieji, gali kažko nepadaryti, kažką praleisti, tarkim, nepatalpinti internetiniame puslapyje skelbimo, kad po trijų dienų prasidės darbai, bet ar tai yra toks didelis nusižengimas, jog gyventojai gali nemokėti už darbus ar pakeisti administratorių“, – piktinosi S.Čirba.

Administratoriai deda daug pastangų, kad pastatai būtų tinkami eksploatuoti ir jų eksploatavimo laikotarpis būtų pratęstas, bet visą laiką užlipame ant to paties grėblio iš savivaldybės pusės.

Kainuoja nepigiai

Jo teigimu, šitokia savivaldybės politika ir priveda prie to, kad administratoriai nesiims jokių didelių darbų, ypač balkonų remonto.

„Tie darbai yra brangūs, ypač gyventojų akimis. Rinka nusistovėjusi tokia, kad balkono remontas kainuoja 3–4 tūkst. eurų, o kartais ir 5 tūkst. eurų, tai tikrai nemaži pinigai. Ten nepasiųsi dirbti žemos kvalifikacijos specialisto, dirba žmonės, kurie turi tam sugebėjimų, patirties, tai juk pavojinga konstrukcija, be to, administratoriai reikalauja penkerių metų garantijos, kurią numato įstatymas. Čia nepaimsi dirbančiojo su patentu, kurio po penkerių metų nerasi, bus išvažiavęs į užsienį, kas tada garantinius darbus dirbs? Imamos įmonės, kurios ilgą laiką egzistuoja rinkoje“, – apie kainą aiškino asociacijos prezidentas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sigitas Čirba
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Sigitas Čirba

Susirinkimuose klausimas irgi keliamas taip, kad remonto dažniau atsisakoma, nei jo imamasi: „Administratoriai eina tuo keliu, kad šaukia gyventojų susirinkimą, gyventojų prašo balsuoti už remonto darbus, tada smulkiai išaiškina, kad naudosis tik X buto gyventojai, nes jo balkoną remontuos, o mokės visi.

Jeigu paklausi kaip mokytojas – ar jūs pritariate, kad už vieną balkoną mokės visi, tada gauni atsakymą, kad nepritaria. Bet jeigu paklaustume, ar norite, kad balkonas nukristų ir turėsite dar didesnių išlaidų, tada gyventojai greičiausiai nuspręstų geriau suremontuoti. Administratorius, žinodamas savivaldybės poziciją, ima tą pirmąjį variantą – gyventojai nepritaria ir visą atsakomybę administratorius nuo savęs nusiima – jeigu kas nutiks, bus kalti visi butų savininkai. Einame tuo keliu, nes kitaip neįmanoma su savivaldybe susitarti.“

Jeigu paklausi, ar pritariate, kad už vieną balkoną mokės visi, tada gauni atsakymą, kad ne. Bet jeigu paklaustume, ar norite, kad balkonas nukristų, tada gyventojai greičiausiai atsakytų kitaip.

Susitikime savivaldybėje S.Čirba sako pasiekęs tiek, kad jam pažadėta atsargiau kiekviename atsakyme bus pridedamas sakinys dėl galimybės keisti administratorių ar kurti bendriją. Esą tai bus paliekama tuo atveju, jeigu paaiškės, kad užfiksuoti pažeidimai yra rimti.

Savo kaltės neįžvelgia

Eglė Šlajūtė, Vilniaus miesto savivaldybės Būsto administravimo skyriaus vedėja, patvirtino, kad toks susitikimas įvyko ir buvo išklausyta prezidento nuomonė bei nuogąstavimai dėl savivaldybės veiksmų primenant daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams apie galimybę keisti esamą administruojančią įmonę arba pasirinkti kitą daugiabučio namo valdymo būdą. Vis dėlto savivaldybės specialistų netinkamo reagavimo ji neįžvelgia.

Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas
Roko Lukoševičiaus / 15min nuotr./Vilniaus Lazdynų rajone nulūžo balkonas

„Bendrojo naudojimo objektų valdymo būdai yra reglamentuoti teisės aktuose, ši informacija yra viešai prieinama, ir savivaldybė, pateikdama šią informaciją gyventojams, ne tik nepažeidžia teisės aktų nuostatų, bet ir paaiškina, kad vieną kartą pasirinkta administruojanti ir galimai netinkamai savo funkcijas vykdanti bendrovė nėra „nuosprendis“ ir gyventojai turi ne vieną galimybę priimti tinkamą sprendimą dėl savo turto administravimo ir priežiūros“, – teigė E.Šlajūtė.

Jos manymu, administratorių atsakomybė dėl balkonų nesutvarkymo laiku vis dėlto yra, kad ir ką jie sakytų ir pirštu baksnotų į gyventojus.

„Pasisakydami dėl daugiabučių namų balkonų remonto darbų, norime atkreipti dėmesį į tai, kad balkonų avarinė būklė atsiranda ne per vienus metus. Administratoriai privalo nuolat vykdyti/organizuoti pastato techninę priežiūrą, pastebėjus defektus – organizuoti jų šalinimą. Kai šie veiksmai nėra atliekami arba atliekami galimai netinkamai, atsiranda prielaidos vykti avarijoms. Be to, neretai administratoriai remonto darbų pirkimus vykdo ne pagal teisės aktų reikalavimus ir užkelia darbų kainą, apie ką asociacijai yra žinoma. Suprantama, kad tokiais atvejais gyventojai nesutinka apmokėti remonto darbų, kurie kainuoja nemažus pinigus, ir tokius administratoriaus veiksmus skundžia savivaldybei.

Manytina, kad ne savivaldybės raštuose teikiama informacija stabdo daugiabučių namų remonto darbus, o administratorių veiksmai, komunikacijos su gyventojais trūkumas.

Taigi, manytina, kad ne savivaldybės raštuose teikiama informacija stabdo daugiabučių namų remonto darbus, o administratorių veiksmai, komunikacijos su gyventojais trūkumas. Gyventojų sprendimas keisti administratorių arba daugiabučio namo valdymo būdą „gimsta“ ne dėl vieno administratoriaus vykdyto darbų pirkimo arba atliktų darbų, o dėl sistemingų administratoriaus veiksmų, kurie kelia gyventojų pasipiktinimą, nepasitikėjimą ir neretai pagrįstas abejones dėl vykdomos veiklos skaidrumo“, – teigė E.Šlajūtė komentare 15min.

Kaune – ta pati problema

Kauno miesto savivaldybė tokia kategoriška nėra. Kaip 15min sakė šios savivaldybės Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus vedėjas Raimundas Endrikis, neretai susiduriama su gyventojų neapsisprendimo problema.

„Daugiabučių gyvenamųjų namų bendrasavininkai, norėdami remontuoti balkonus, turi kreiptis į namo valdytoją dėl atitinkamų sprendimų priėmimo ir darbų organizavimo. Taip pat pažymėtina, kad pastatų valdytojai atlieka nuolatines pastatų technines apžiūras, įvertina pastatų būklę, fiksuoja defektus, pagal tai rengia ir gyventojams teikia ilgalaikius pastatų atnaujinimo ir remonto planus.

Tačiau dažnai susiduriama su problema, kad patys gyventojai nepriima sprendimų atitinkamiems darbams atlikti“, – teigė Kauno savivaldybės atstovas.

Remontuojama labai mažai balkonų

Bendrovės „City Service“ teigimu, 2019–2020 metais Vilniuje „Mano būstas“ organizavo 391 balkono remonto darbus, Kaune – 78.

„Ir nors žiūrint į vienetus skaičiai atrodo geri, tačiau skaičiuojant namais tai nėra daug (nes viename name gali būti ir 50 balkonų). Vien tik Vilniuje, ypač Naujamiesčio zonoje, reikia suremontuoti mažiausiai 300 namų balkonus, turinčių avarinės būklės požymių. Džiugu, kad dalis gyventojų rūpinasi savo turto priežiūra, kita vertus, nemažai būstų savininkų į tai numoja ranka.

2019–2020 metais Vilniuje „Mano būstas“ organizavo 391 balkono remonto darbus, Kaune – 78.

Priežastys kelios – nenoras suprasti, kad balkonas yra bendroji nuosavybė, kuria privalu rūpintis, o taip pat nemenka remonto darbų kaina. Būtent dėl pastarosios priežasties mūsų įmonė suteikia galimybę už šiuos darbus išsimokėti dalimis, kad gyventojų neužgriūtų finansinė našta“, – teigė bendrovės Ryšių su visuomene grupės vadovas Paulius Ugianskis.

Vilniaus savivaldybės atstovai yra sakę, kad vien sostinėje remontuoti reikėtų apie 2 tūkst. balkonų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Talentingi vaikai

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie 15min