Finansų ministerijos pateiktame biudžeto tikslinimo projekte iš trijų šalies nacionalinių muziejų daugiausia – 2,4 mln. litų – ketinama nurėžti lėšų, skirtų Nacionaliniam Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejui. Tokiu atveju šiemet muziejui ir jo filialams Kaune bei Druskininkuose išlaikyti, jų veiklai, atlyginimams, remontui tektų 6,7 mln. litų, rašo „Kauno diena“.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje biudžetą ketinama mažinti 5,2 mln. litų.
Muziejaus direktoriaus pavaduotojas ūkiui Kęstutis Linkus prognozavo, kad daugiausia bus nubraukta iš Valstybės investicijų programos: „Mums ir taip šiai programai skyrė dvigubai mažiau, nei buvo iš anksto žadėta, – tik 3 mln. litų. Ši suma greičiausiai dar 50 proc. mažės“.
Valstybės investicijų programos lėšomis šiemet planuota baigti įrengti naujai iškilusią muziejaus biblioteką ir pradėti senojo muziejaus pastato remontą.
„Jei lėšos bus nubrauktos, remontas sustos. Liks ir ne visai įrengta biblioteka – nesukomplektuoti baldai. Naujų baldų nebepirksime – skaičiuosime, kad užtektų už jau įsigytus susimokėti. Brangiai kainuojančios kompiuterinės įrangos, skenerių šiemet taip pat nepirksime“, – skaičiavo K.Linkus.
Jo teigimu, kitoms išlaidoms lėšos veikiausiai sumažės 10 proc. Muziejaus darbuotojai nuogąstauja, kad dar kartą bus mažinami atlyginimai. Pirmą kartą jie karpyti metų pradžioje. „Visi įmanomi priedai buvo nubraukti – faktiškai kiekvienas darbuotojas tai pajuto. Daugiausia atlyginimas sumažėjo administracijai. Tie, kurie gaudavo mažesnes algas, karpymą pajuto mažiau“, – pasakojo K.Linkus.
Jo atlyginimas sumažėjo ketvirtadaliu – dabar per mėnesį jis į rankas gauna 1700 litų. Anot direktoriaus pavaduotojo, administracijos ir muziejininkų atlyginimai supanašėjo. Šios įstaigos muziejininkai gauna vidutiniškai 1200-1300 litų atlyginimą į rankas.
Gerokai sumažinus muziejaus biudžetą, gali būti atsisakyta ir kai kurių parodų.
Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vilniuje biudžetą ketinama mažinti 5,2 mln. litų. Daugiausia – 50 proc. – planuojama nubraukti lėšų, skirtų pastato rekonstrukcijai. Anot bibliotekos generalinio direktoriaus Vytauto Gudaičio, liksiančių 3 mln. litų svarbiausiam šiemet planuotam darbui – sutvirtinti pastato pamatams – neužteks.
„Jei nebus skirta visa anksčiau numatyta suma – 6 mln. litų, – pastato rekonstrukcija sustos. Iškils pavojus žmonių saugumui – gali įskilti sienos“, – sakė V.Gudaitis.
Prieš 46 metus iškilusiam pastatui rekonstrukcijos prireikė dėl nepalankių fizinių veiksnių. Statant biblioteką, buvo pažeisti požeminiai gruntiniai vandenys, ir pastatas ėmė sėsti. Be to, jo sienoms kenkia didelė vibracija, sklindanti iš netoliese nutiesto požeminio viaduko.
Jei bibliotekos rekonstrukcija užtruks, ilgiau su nepatogumais susidurs skaitytojai. Dėl atliekamų darbų neveikia dalis skaityklų – anksčiau vienu metu galėjusi priimti 600 žmonių, dabar biblioteka gali aptarnauti tik šimtą. Nurėžus dalį finansavimo, biblioteka mažiau pirktų naujų leidinių, veikiausiai sustotų ir integralios bibliotekų informacijos sistemos LIBIS kūrimas.
„Dėl taupymo teatras tikrai nesugrius, rodysime spektaklius ir toliau“, – taip į ketinimą 5,7 mln. litų mažinti šiųmetį Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro biudžetą reagavo teatro generalinis direktorius Gintautas Kėvišas.
Į keletą metų nesibaigiančią šio teatro scenos rekonstrukciją investuota 36 mln. litų. Šiemet vietoj buvusių numatytų 9 mln. tikriausiai bus palikti 5 mln. litų.
„Visiškai apkarpius, tam, ką dar ketinome čia padaryti, ir palikus tik scenos ratą, pabaigti reikia 6,5 mln. litų. Jei bus skirta mažiau, scenos rekonstrukcijos šiemet nebaigsime“, – tvirtino teatro vadovas.
Puse milijono litų teatrui turbūt teks sumažinti ir bendrąsias išlaidas.
„Elektros, šildymo sąskaitų nesumažinsime. Galime taupyti kelionėms, pokalbiams telefonu, gal ir kai kurių brangesnių atlikėjų nepirksime“, – svarstė G.Kėvišas.
Jis patikino, kad susiveržus diržus teatro repertuaras nenukentės. Pastatyti naują operą arba baletą šiame teatre kainuoja nuo 0,5 iki 1 mln. litų
