Renginyje dalyvaus knygos autorė doc. dr. Nijolė Strakauskaitė ir knygos recenzentai. Vakaras skiriamas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos paminėti. Knygoje „Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių” analizuojama kultūros kraštovaizdžio istoriniame Rytų Prūsijos regione problema, paliečiant ir tapatybės raiškos formas.
Dėmesys koncentruojamas į Prūsų Lietuvos kultūros raidos XIX – XX a. aspektus ir kraštovaizdžio, kurio dominantė – Kuršių marios, svarbą kultūrinės tapatybės modeliams. Šioje knygoje bandoma perprasti prie Kuršių marių šimtmečiais gyvenusių žmonių būties šifrą. Dr. Nijolės Strakauskaitės nuomone, drastiškai kintantis Kuršių nerijos kraštovaizdis implikavo čia gyvenusiems kovos dėl išlikimo, nuolatinės įtampos, keliamos įvairių gamtos stichijų apraiškų, poveikį jų kultūrinei tapatybei.
Knygos autorė pastebi, kad XIX amžius pasižymėjo dinamiška Kuršių nerijos kraštovaizdžio kaita, kuri buvo susijusi su didelio masto šio pusiasalio apželdinimo darbais. Išryškinant Kuršių nerijos kraštovaizdžio unikalumą ir etninį savitumą, didelę reikšmę turėjo Nidos dailininkų kolonijos atstovų darbai, kuriuose užfiksuoti kurėnai, žvejų apranga, kapinės, buities detalės ir kita.
 |
| Asmeninio archvo nuotr./Knygos „Kultūros kraštovaizdis prie kuršių marių” viršelis. |
XIX a. pabaigoje išpopuliarėjusi fototechnika įgalino suvokti, jog kraštovaizdis prie Kuršių marių atsiskleidžia ne „grynu“ pavidalu, t.y. ne vien gamtos nuotraukose – kartu buvo fiksuojami toje gamtoje gyvenantys ir dirbantys žmonės (žvejai, vasarotojai, ūkininkai, miestiečiai). Žvelgiant į šimtmečio senumo ar vėlyvesnes nuotraukas, akivaizdu, kad kraštovaizdžio esmę perteikia atitinkami kultūriniai artefaktai (laivai, namai, darbo įrankiai, bažnyčios, kapinės, uostai, navigaciniai įrenginiai ir kt.)
Neringos istorijos muziejaus inicijuotoje parodoje „Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių” eksponuojamos XIX a. – XX a. pr. istorinės nuotraukos ir atvirukai padės atskleisti savito Lietuvos kampelio – Kuršių nerijos – kultūros ir gamtos kraštovaizdžio sąsają bei palies kai kuriuos kultūrinės raidos aspektus.
Paroda Etnokultūros centre (Daržų g. 10) veiks iki vasario 18 d.
