Projekto „Europos bendrijos sveikatos rodikliai ir stebėsena” (ECHIM – angl. „European Community Health Indicators and Monitoring”) tikslas – įsivesti Europos bendrijos šalyse bendrus sveikatos rodiklius, kurie leistų palyginti atskirų šalių gyventojų sergamumą, ligotumą, mirtingumą bei sveikatos paslaugų kokybę.
Rugsėjo 6 d. Berlyne, Roberto Kocho institute vyksiančio ECHIM grupės ekspertų bei narių susitikimo metu bus siekiama sudaryti tolimesnių veiksmų planą, kaip šie rodikliai gali būti įdiegti visose ES šalyse.
Siūloma rodiklių sistema apims sveikatą lemiančius veiksnius, simptomus, pagrindines lėtines ligas, nelaimingus atsitikimus, infekcines ligas, funkcinius apribojimus ir mirtingumą. Pagal juos bus galima lyginti gyventojų sveikatos būklę ir jai įtaką darančius veiksnius.
Pasak ECHIM ekspertų, reikia dar kelerių metų darbo, kad visi rodikliai būtų prieinami kiekvienos valstybės narės viduje ir ES lygmeniu.
„Šiandien daugeliui šalių neprieinama labai reikalinga informacija apie sveikatos situaciją. Neturint šios informacijos sunku nustatyti visuomenės sveikatos prioritetus, planuoti profilaktines priemones bei vertinti jų efektyvumą. Objektyvi ir patikima sveikatos informacija yra būtina sveikatos politikai formuoti ir sveikatos priežiūros sistemai racionaliai valdyti“, – kalbėjo doc.dr. Romualdas Gurevičius, Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 27 ES valstybėse narėse skiriasi iki 10,6 metų.
Mirtingumas yra vienas iš palyginamųjų rodiklių, kurį galima gauti Europos mastu. Per pastarąjį dešimtmetį europiečių vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimas matuojamas metais. Tačiau šis rodiklis skirtingose Europos šalyse didėja netolygiai: vidutinė tikėtina vyrų gyvenimo trukmė šiuo metu Europje yra 76,1 metų, o moterų – 82,2 metai. Be to, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė 27 ES valstybėse narėse skiriasi iki 10,6 metų.
Vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė labai priklauso nuo ligų, kurios gali būti valdomos intervencinėmis programomis. Pavyzdžiui, nuo 1970 m. Suomijoje 80 proc. sumažėjo mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų, nes buvo imtasi priemonių (rūkymo mažinimas, mitybos įpročių pagerinimas), kurios skirtos kontroliuoti padidėjusį cholesterolio kiekį bei kraujospūdį. Pritaikius tokias pat priemones Anglijoje ir Velse, mirtingumas nuo šių ligų 1981 – 2000 m. sumažėjo 54 proc.
ES valstybėse labai skiriasi ir kelių eismo įvykių bei mirtinų sužalojimų autoavarijose statistika. 2008 m. duomenimis, mirtingumas svyruoja nuo 4 žuvusiųjų transporto įvykiuose 100 tūkst. gyventojų Olandijoje iki 15 – Lietuvoje. Daugelyje valstybių mirtingumas ir sužalojimų skaičius sumažėjo dėl nustatytos eismo politikos ir kitų efektyvių priemonių: kelių kokybės pagerinimas, nutiesti dviračių takai, priverstinis greičio ribojimas, privalomi saugos diržai bei vaikų saugos kėdutės.
Efektyvi sveikatos politika negali būti įgyvendinama, jei nėra žinoma gyventojų sveikatos būklė ir ją lemiantys veiksniai. Kol kas Europos visuomenės sveikatos vaizdas, kuris leistų numatyti reikalingus sprendimus, profilaktines priemones bei priežiūrą senėjančiai Europos visuomenei, nėra pilnas.
