Pagrindinė naujovė – kurorto statuso siekiančioje gyvenvietėje turės būti patvirtintas gyvenamosios vietovės bendrasis planas. Jame bus nustatyta teritorijos vystymo erdvinė koncepcija, jos naudojimo bei apsaugos principai. Tokio plano patvirtinimas svarbus užtikrinant ilgalaikę turizmo infrastruktūros kurortuose plėtrą.
Vyriausybė taip pat nutarė tikslinti gamtinių išteklių ir kurortų infrastruktūros reikalavimų sąrašus. Gyvenamojoje vietovėje, siekiančioje kurorto statuso, turės būti sveikatinimo įstaigų, teikiančių kurortinio gydymo paslaugas, tinklas. Taip pat privalės būti įrengti dviračių ir pėsčiųjų takai, veikti sportinio bei turistinio inventoriaus nuomos punktai, įrengtos poilsiavietės, stovyklavietės ir kempingai, slidinėjimo trasos, prieplaukos, pažintiniai takai, teikiamos įvairios viešbučio tipo apgyvendinimo paslaugos.
Kurorto ar kurortinės teritorijos statuso siekiančioje gyvenvietėje turi būti bent vienas iš gamtinių sveikatos veiksnių, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis: natūralaus mineralinio vandens, durpinio purvo, rekreacinių išteklių – gyvenamųjų vietovių želdinių ir vandens telkinių, tinkamų žmonėms ilsėtis, pramogauti.
Skatinant savivaldybes siekti geresnių rezultatų, kurortinės teritorijos statuso gyvenamosioms vietovėms panaikinimą galės inicijuoti ne tik savivaldybės taryba, bet ir Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.
Teikiant atnaujintus reikalavimus gyvenvietėms, norinčioms įgyti kurorto statusą, akcentuojama, kad svarbiausia ne kurortų ir kurortinių teritorijų kiekybė, o kokybė ir konkurencingumas.
Šiuo metu Lietuvoje yra keturi kurortai: Birštonas, Druskininkai, Neringa, Palanga ir keturios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorijos.
