Ji lemia nesubalansuotą teritorijos urbanizavimą ir nelegalias statybas. Todėl Valstybės kontrolė pasiūlė Vyriausybei tobulinti teritorijų planavimo sistemą ir pateikti Seimui naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projektą, praneša Valstybės kontrolės institutas.
„Kuršių nerijos administravime dalyvaujančios šešios valstybės institucijos neturi bendros nuomonės dėl teritorijos naudojimo galimybių ir jos planavimo, naudojimo režimo nustatymo bei ūkinės veiklos plėtojimo. Tai kelia prieštaravimų ir provokuoja konfliktus tarp viešiesiems ir privatiems interesams atstovaujančių asmenų. Būtina spręsti šių institucijų funkcijų padalinimo problemas“, – teigia R.Budbergytė.
Pagal šiuo metu galiojančią teritorijų planavimo tvarką Kuršių nerijos sausumos teritorijai turėtų būti taikomi trys bendrieji planai, daug įvairių specialiųjų planavimo dokumentų bei detaliojo planavimo dokumentai. Dalis jų dar nėra parengti. Auditoriai pažymi, kad planų išskaidymas kelia daug derinimo ir tvirtinimo problemų, todėl teritorijų planavimas tampa dar sudėtingesnis ir ilgai tęsiasi. Auditorių nuomone, galėtų būti rengiamas vienas Kuršių nerijos teritorijos planavimo dokumentas – bendrasis planas, kuris pakeistų galiojančius specialiuosius ir bendruosius planus. Tai supaprastintų teritorijos planavimo procesą, reikėtų mažiau žmogiškųjų, laiko ir finansinių išteklių. Atsižvelgiant į Kuršių nerijos svarbą, tokį planavimo dokumentą galėtų tvirtinti Vyriausybė.
Pasak valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės, svarbiausia problema – pernelyg sudėtinga teritorijų planavimo sistema.
Susipažinę su Aplinkos ministerijos parengtu naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo koncepcijos projektu valstybės auditoriai teigia, kad šios koncepcijos pagrindu parengto įstatymo įgyvendinimas padėtų spręsti atliekant auditą nustatytas teritorijų planavimo problemas.
Be to, audito ataskaitoje nurodoma, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija, kuriai patikėta vykdyti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, neužtikrino Kuršių nerijos nacionalinio parko generaliniame plane nustatyto žemės naudojimo režimo. Administracija nepagrįstai priimdavo sprendimus, netinkamai tvarkė dokumentus, nesilaikė įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, daugiau negu pusę teritorijų planavimo dokumentų patikrino pavėluotai. Todėl teismuose nagrinėjant bylas dėl nelegalių statybų keliami reikalavimai tokius pastatus griauti ar perstatyti.
Auditorių nuomone, yra rizika, kad privačių asmenų patirtas išlaidas dėl neteisėtų valstybės institucijų sprendimų reikės kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis. Siekiant iš esmės pagerinti teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūros vykdymo kokybę ir atsižvelgiant į tai, kad apskričių viršininkų administracijos likviduojamos, auditorių nuomone, teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos vykdymą būtų tikslinga perduoti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Analizuodami prieštaringus siekius Kuršių nerijoje plėtoti rekreacijos bei turizmo paslaugas, o kartu apsaugoti unikalią gamtą bei kultūros objektus, auditoriai pažymėjo, kad lankytojų ir transporto srautai neretai viršija nustatytą maksimalų dydį, nėra pakankamai valdomi, tam nėra suplanuota atitinkamų priemonių. Auditorių nuomone, parengus tikslinę programą ir nustačius visoms šalims priimtinas reguliavimo priemones, būtų sudarytos sąlygos Kuršių nerijos teritoriją naudoti turizmui, tenkinti visuomenės poreikį lankytis šioje teritorijoje ir išvengti neigiamų padarinių.
Nors šiuo metu Kuršių nerijoje esančias kultūros paveldo vertybes, dubliuodamos viena kitos funkcijas, saugo net trys institucijos – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija ir Neringos savivaldybės administracija, – jų būklė blogėja. Auditorių nuomone, kultūros paveldo apsaugą reikėtų patikėti vienai institucijai ir aiškiai apibrėžti jos kompetenciją bei atsakomybę.
Įvertinę Baltijos jūros krantų priežiūrą Kuršių nerijoje, auditoriai nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracija neužtikrina, kad tvarkymo darbai būtų atliekami tinkamu laiku ir sistemingai, todėl yra rizika, kad krantų būklė ims blogėti. Toks pat pavojus gali kilti Kuršių marių krantams, nes juos tvarkanti Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija darbus atlieka neplaningai, nėra parengusi tvarkymo programos. Auditorių nuomone, jūros ir marių krantų nuolatinę priežiūrą perdavus vienam subjektui ir suplanavus darbus, Kuršių nerijos krantai būtų geriau prižiūrimi.
