Spalio 26 d. bus rengiamas šios parodos aptarimas, į kurį atvyks ir svečiai iš Lenkijos.
Iš pirmo žvilgsnio Inez Baturo fotografijos gali pasirodyti įprastos, sukomponuotos iš paprastų uolų, kalnų, medžių, vienišų figūrų sniege – kam nepatinka tokios fotografijos? Tačiau įsižiūrėjus iš arčiau pastebėsime, kaip atskiri elementai įgauna magišką ir nežemišką matmenį, kaip byloja mums ne tik vaizdu, bet ir išreiškia vidinius autorės jausmus.
Fotografė laukia akimirkos, kada šviesa nušvies tai, kas neįprasta, kada ji taps magišku elementu, ištirpinančiu ir suminkštinančiu formas, kada ji pripildys kalnus, uolas, medžius, netgi vienišas žmogaus figūras ramybės ir didingumo auros. Autorė taip perkuria šiuos atmosferinius ir geologinius elementus, kad priverčia mus žvelgti į šviesą ne žemišku, bet veikiau dvasiniu būdu.
Svarbus Inez Baturo kūrinių aspektas, paprastai nematomas suvokėjui, yra jos santykis į fotografijos atspaudų ruošimo techniką.
Iki atsirandant skaitmeninės fotografijos galimybėms Baturo pati darė sidabrinius atspaudus, ypatingą dėmesį kreipdama į tai, kad spalva ar jos atspalvis kuo tiksliau perteiktų jos jausmus. Pastaraisiais metais autorė vis dar taip pat žvelgia į technines problemas, siekdama savo kūrinių išraiškos, tik dabar naudoja skaitmeninę techniką – ir fotografuodama, ir darydama atspaudus parodoms.
Inez Baturo – fotomenininkė, leidėja, vertėja ir redaktorė. Gimė 1966 m. Starachowicuose.
Fondo „Fotografijos centras“ steigėja ir viceprezidentė, viena iš „FotoArtFestival“ organizatorių ir jo programų direktorė.
Fotografuoja visų pirma peizažą, tačiau domisi ir teatro fotografija, portretu, vaikų ir mados fotografijomis. Taip pat dirba dokumentinės fotografijos srityje.
