Anot politologo, dėl įvykių Briuselyje ar Paryžiuje kaltinti pareigūnus būtų nelogiška.
„Įsivaizduokite belgų pareigūnus, kurie bando kontroliuoti Molenbeką. Tai yra zona, kur net policininkai nelipa iš savo automobilių. Ieškomiausias Europos nusikaltėlis ten slėpėsi 5 mėnesius, labai sunku teisėsaugininkams ką nors prikišti. O dar verta paminėti, kad jiems sunku dirbti dėl vidinių Belgijos įstatymų. Tapome savo laisvių ir teisių įkaitais“, – teigia L.Kasčiūnas.
Kol teroristai siaučia, Europa nežino, kaip atsakyti, o ir recepto, politologo žodžiais, kol kas nėra.
„Prancūzijos ir Belgijos situacija dar sudėtingesnė, nes ten yra daug vadinamųjų getų, daug bendruomenių, gyvenančių izoliuotai, kitose šalyse jos yra labiau integruotos. [...] Akivaizdžiai matome, kad atvykusi kultūra nenori priimti Europos taisyklių. Formuojasi valstybė valstybėje. Atsiranda zonos, kurių nekontroliuojame. [...] Valstybių viduje taip yra daug takoskyrų, nes atsiranda radikaliosios dešiniosios jėgos, kurios populiarėja. Sprendimų neturime. Juk daugelis teroristų yra Belgijos, Prancūzijos piliečiai“, – sako L.Kasčiūnas.
Dėl to, politologo nuomone, gyvename tarsi baimės eroje. „Islamo valstybė“ veikia taip, kad jos kuopelės tarpusavyje nelabai susijusios organizacine prasme, taigi, jeigu sunaikini vieną kuopelę, gali veikti kita. Ir tai veikia mūsų visuomenės viduje tarsi lėtinė liga“, – sako L. Kasčiūnas.
