ES valstybės narės pritarė JT Saugumo Tarybos vertinimui, kad Ebolos viruso protrūkis kelia precedento neturinčią grėsmę taikai ir saugumui, ir, kad reikalinga skubiai imtis visų įmanomų priemonių tarptautiniu ir regioniniu mastu šiai grėsmei sustabdyti.
Ministrai aptarė ES valstybių narių indėlį ir veiksmų koordinaciją tiek ES viduje, tiek ir teikiant paramą Afrikos šalims, paveiktoms šio viruso. Ministrai sutarė dėl poreikio paskirti ES koordinatorių kovoje su Ebolos virusu.
Pasak Taryboje dalyvavusio Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, Lietuvos kariuomenė svarsto galimybę teikti medicininę pagalbą, taip pat svarstomos ir kitos galimybės prisidėti kovojant prieš Ebolos viruso grėsmę. Šiuo metu Lietuva teikia humanitarinę pagalbą per JT Pasaulio maisto programą, vienas Lietuvos atstovas dirba JT misijoje Liberijoje ir vienas gydytojas Siera Leonėje pagal „Medikai be sienų“ programą.
Pasaulio Sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu kovai su Ebolos plitimu reikalinga 1 mlrd. eurų. Aptariant padėtį Ukrainoje, daugiausiai dėmesio skirta saugumo ir humanitarinei situacijai. Lietuvos ministras pabrėžė, kad yra per anksti kalbėti apie dabar galiojančio ES sankcijų režimo Rusijai silpninimą, o naujos ES-Rusijos santykių iniciatyvos negali būti svarstomos, nes Ukrainos teritorinis vientisumas tebėra pažeidžiamas, nėra atstatyta visiška Ukrainos sienos kontrolė, Minsko susitarimai nėra pilnai įgyvendinami.
Jei Rusija ketina normalizuoti santykius su Vakarais, mes tą galime tik pasveikinti, tačiau, visų pirma, ji turi konkrečiais veiksmais parodyti atkurianti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nustoti kvestionuoti Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos laisvai pasirinktus europinius siekius. Deja, kol kas realybė yra visai kitokia, – sakė ministras.
„Jei Rusija ketina normalizuoti santykius su Vakarais, mes tą galime tik pasveikinti, tačiau, visų pirma, ji turi konkrečiais veiksmais parodyti atkurianti Ukrainos teritorinį vientisumą ir nustoti kvestionuoti Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos laisvai pasirinktus europinius siekius. Deja, kol kas realybė yra visai kitokia.“ – sakė ministras.
Dėl padėties Irake ES valstybės narės vieningai mano, kad tarptautinei bendruomenei stengiantis sustabdyti ISIL, reikalingi vieningi ir koordinuoti veiksmai: būtina sunaikinti ISIL karinius ir ekonominius pajėgumus, padidinti paramą nukentėjusioms šalims ir sustabdyti užsienio kovotojų įsijungimą į ISIL pajėgas. Taryboje ministras L.Linkevičius pabrėžė, kad Lietuva yra pasirengusi diplomatinėmis ir politinėmis priemonėmis prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų Irake.
„Šiuo metu Lietuva teikia humanitarinę ir medicininę pagalbą bei pasirengusi dalyvauti anti-ISIL pajėgų rengimo misijoje, jei ji būtų pradėta,“ – sakė ministras.
ES valstybės narės taip pat pasikeitė nuomonėmis dėl situacijos Libijoje ir galimo ES indėlio, stabilizuojant situaciją šalyje, taip pat dėl galimybės paremti JT pastangas šalyje. Ministrai taip pat sutarė, kad humanitarinė situacija Gazoje reikalauja greito Kaire vykusios donorų konferencijos sprendimų įgyvendinimo. ES remia Artimųjų Rytų taikos procesą, o aktyvesnis ES įsitraukimas priklausys nuo tam palankių politinių sąlygų.
URT paraštėse ministras L.Linkevičius dalyvavo Gruzijos draugų susitikime, kuriame Gruzijai atstovavo užsienio reikalų ministrė Maia Panjikidze. Susitikime aptartas greitesnio Asociacijos susitarimo ratifikavimo ES valstybėse narėse poreikis, veiksmų plano dėl vizų liberalizavimo su Gruzija įgyvendinimas, ES perspektyvos Gruzijai suteikimo galimybė.
