Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 27d. 08:23

L. Linkevičius: opozicijoje lengviau pelnyti rinkėjų simpatiją, bet reikia jausti atsakomybę ir prieš valstybę

Linas Linkevičius Politinė reklama
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Linas Linkevičius

XVII Lietuvos Vyriausybės kadencija artėja prie pabaigos. Tiesa, Ministrų kabinetas dirbs ilgiau nei dabartinis Seimas, t.y. iki gruodžio, kol po rinkimų bus suformuota naujoji Vyriausybė. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pasiryžo kandidatuoti rinkimuose į Seimą vienmandatėje Pasaulio lietuvių rinkimų apygardoje. Žinomas politikas tapo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos

(LSDDP) sąrašo vedlys. Apie šį sprendimą, užsienio politiką, Lietuvos pasiekimus ir grėsmes kalbiname ministrą L.Linkevičių.

– Tai buvo antroji iš eilės jūsų paties, kaip užsienio reikalų ministro, kadencija. Kaip vertinate pastarųjų dviejų Vyriausybių darbą, turint galvoje, kad, vis dėlto, dirbote su dviem skirtingomis koalicinėmis vyriausybėmis, su skirtingais jų vadovais?

– Gerai vertinu. Abi – tiek Algirdo Butkevičiaus, tiek Sauliaus Skvernelio – Vyriausybės buvo stabilios, išvengė rimtų krizių, abi išsilaikė po visą kadenciją. Tai jau yra geras rodiklis, nes stabilumas yra labai gerai, ir nereikia jo priimti kaip savaime suprantamo.

Taip pat svarbu, kad nepaisant skirtybių, turint galvoje, jog pirmoje koalicijoje dominavo socialdemokratai, o antroje – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, buvo išlaikytas tam tikras vidaus politikos ir ypač užsienio politikos tęstinumas.

Tęstinumas jau rodo pačios valstybės ir dabartinės Vyriausybės brandumą.

O tęstinumas jau rodo pačios valstybės ir dabartinės Vyriausybės brandumą, nes sugebėta išnaudoti per Lietuvos nepriklausomybės trisdešimtmetį sukauptą gerąją valstybės valdymo patirtį.

Reikia pasidžiaugti, kad vidaus politikoje buvo nuosekliai siekiama pagerinti žmonių gyvenimą, ypač tų, kurie gyvena vargingiau. Gyventojai tai turėjo pajusti per padidėjusias algas ir kitas pajamas.

O užsienio politikoje labai svarbu buvo tai, kad išlaikėme strategines kryptis ir nuoseklumą. Padidinome valstybės saugumą, sustiprinome Lietuvos vaidmenį NATO, Europos Sąjungoje (ES), kituose svarbiausiuose tarptautiniuose formatuose, tapome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nariais.

„Scanpix“/AP nuotr./JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir Linas Linkevičius
„Scanpix“/AP nuotr./JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo ir Linas Linkevičius

– Kokie svarbiausi konkretūs aštuonerių metų Lietuvos pasiekimai užsienio politikoje?

– Reikėtų būtinai paminėti pagerėjusius santykius su mūsų kaimyne ir strategine partnere Lenkija – tai iš tiesų labai didelis pasiekimas. Dėl savo saugumo turime laikytis išvien su Lenkija.

Be abejonės, vienu iš pačių svarbiausių pasiekimų užsienio ir saugumo politikoje turime laikyti 2014 ir 2018 metų parlamentinių partijų susitarimus dėl Lietuvos gynybos politikos gairių, kuriais įsipareigojome didinti krašto apsaugos finansavimą iki 2 proc. (iki 2020 metų) ir 2,5 proc. (iki 2030 m.) bendrojo vidaus produkto (BVP), bei jų labai sėkmingą įgyvendinimą.

2014 metais, kai pasirašėme pradinį susitarimą, Lietuvos gynybos finansavimas tesiekė 0,89 proc. BVP, 2018 metais – jau 1,98 proc., o pernai pasiekėme net 2,03 proc. Būtent šios dvi Vyriausybės žymiai rimčiau nusprendė pažiūrėti į Lietuvos saugumą.

Prieš gerus trejus metus Lietuvoje dislokuotas NATO batalionas taip pat yra itin reikšmingas mūsų saugumo konsolidavimo ir Rusijos atgrasymo veiksnys.

2,5 proc. BVP gynybai tikslas pakėlė mūsų prestižą svarbiausios mūsų sąjungininkės – Jungtinių Amerikos Valstijų akyse.

Šie konkretūs žingsniai labai apčiuopiamai padidino Lietuvos saugumą ir, sakyčiau, taip pat – galią. Sustiprino pačios Lietuvos įtaką, labiau įgalino ją pasirūpinti savimi.

2,5 proc. BVP gynybai tikslas pakėlė mūsų prestižą svarbiausios mūsų sąjungininkės – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) akyse. Į mus, kaip į partnerę, JAV dabar žvelgia labai rimtai. Vien ką reiškia neseniai pasibaigusios 9 mėnesių trukmės JAV bataliono, kartu su sunkiąja technika, pratybos Lietuvoje. Ir tai yra šių dviejų pastarųjų Vyriausybių nuopelnas.

– Esate žymus kaip didelis Rusijos kritikas tarptautinėje arenoje. Kiek pavojinga iš tiesų šiandien yra Rusija Lietuvai?

– Blogiausia būtų priprasti prie tų grėsmių, kaip prie normalaus būvio. Gal toks ir yra tikslas, stengiantis sumažinti budrumą ir priversti atsipalaiduoti.

Taip, grėsmių yra ne viena, ir ne tik karinė grėsmė, bet ir hibridinės, keliančios įvairias kibernetines, informacines ir kitokias problemas. Tokia yra ta Rusija, deja, jau daugelį metų.

Rusijos grėsmės klausimą tarptautinėje politikoje keliu, nes Lietuvos balsas turi būti dėl to girdimas. Jei mes patys pirmiausia nekalbėsime už save, kas tada kalbės? Visos valstybės turi savo problemų, kitų godos niekada nebus joms prioritetu nr. 1.

Rusijos grėsmės klausimą tarptautinėje politikoje keliu, nes Lietuvos balsas turi būti dėl to girdimas.

Tačiau jei Lietuva nuosekliai vykdo savo tarptautinius įsipareigojimus, yra patikima partnerė ir drįsta pakovoti už save – mus labiau gerbia ir draugai, ir priešai. Tinkama užsienio politikos retorika irgi kuria saugumą. Todėl noriu, kad čia, Lietuvoje, pažvelgtumėme į situaciją su Rusija ir iš kitos pusės. Kiek mes esame pasiruošę, ką mes, Lietuva, galime čia padaryti ir sukontroliuoti tas Rusijos keliamas grėsmes, jas sulaikyti.

Užsienio ir vidaus politika turi veikti darniai. Vidaus politikoje siekiame socialinės lygybės ir gerovės valstybės tikslų, kad piliečiai būtų patenkinti tuo, kaip mūsų valstybė yra valdoma, ir būtų laimingi Lietuvoje.

Taip pat labai svarbus yra valdžios dėmesys mūsų tautinėms bendrijoms, istorinės atminties puoselėjimas, dialogo sudėtingais istorijos klausimais paieškos.

Užsienio politika neturi būti įrankis priešinti Lietuvos piliečius ar didinti jų susvetimėjimą, atvirkščiai, būdas – vienyti, telkti.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdas Adamkus ir Linas Linkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Valdas Adamkus ir Linas Linkevičius

– Grįžkime prie Lenkijos, kur neseniai vyko prezidento rinkimai, perrinktas dabartinis šalies vadovas, „Teisės ir teisingumo“ atstovas Andrzejus Duda. Kaip vertinate šių rinkimų rezultatus?

– Tai yra Lenkijos piliečių pasirinkimas. Lietuvai jis yra svarbus tuo, kad A. Duda yra labai tvirtas ir nuoseklus JAV bei atitinkamai NATO politikos rėmėjas. Tokia jo pozicija saugumo prasme yra labai svarbi ir naudinga Lietuvai. Manau, į tai ir reikia labiausiai koncentruotis. Turime tinkamai išnaudoti šį santykių pakilimą ir įtvirtinti tai, ką pastaruoju metu pavyko kartu nuveikti.

NATO kontekste Baltijos šalys ir Lenkija vertinamos kaip vienas regionas. Jei to nesuprasime, veiksime prieš savo valstybių nacionalinius interesus.

Lenkija yra pagrindinis mūsų partneris įgyvendinant strateginius infrastruktūros projektus. Mūsų elektros tinklas iki 2025 metų turi būti sinchronizuotas su Vakarų Europa būtent per Lenkiją. Sėkmingai įgyvendinamos dujų jungtys, tęsiami transporto projektai „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“.

Lenkija yra pagrindinis mūsų partneris.

Tvirtai tikiu, kad tęsime glaudų ir konstruktyvų dialogą su savo strateginiais sąjungininkais. Be to, mus su Lenkija sieja bendra kelių šimtmečių trukmės istorija. Tai nepaprastai svarbus mūsų valstybes jungiantis ryšys.

Sveikinu, kad 2021-ieji Lietuvoje yra paskelbti Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų Tarpusavio Įžado metais.

– Lietuva per trejetą dešimtmečių neteko milijono gyventojų, net 700 tūkst. iš jų – dėl emigracijos. Ar COVID-19 pandemija sumažins emigraciją iš Lietuvos?

– Skaičiai rodo, kad šiek tiek pristabdė, tačiau nemanau, kad pandemija bus esminis faktorius, kuris apibrėš būsimos emigracijos mastus.

Emigraciją galime laikyti konstanta – ji vyksta visose valstybėse. Tačiau galime pasidžiaugti, kad pernai grynoji migracija Lietuvoje pirmą kartą per 30 nepriklausomybės metų buvo teigiama: atvykstančiųjų buvo maždaug 11 tūkst. daugiau nei išvykstančių. Iš daugiau nei 40 tūkst. atvykstančių – šiek tiek daugiau nei pusė buvo iš emigracijos grįžtantys nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Ši reimigracija juk atsitiko dar prieš pandemiją.

Užsienio politikai, tarptautiniai ekspertai, visi suklusę, jiems labai įdomu, kas atsitiko būtent 2019 metais, kad lietuviai grįžta atgal į savo gimtinę. „Brexit“ padarė savo – daugiausia mūsų piliečių grįžta būtent iš Didžiosios Britanijos.

Tačiau ne vienas mokslinis tyrimas, ir Vytauto Didžiojo, ir Kauno technologijos universitetų, tvirtina, kad esminės emigracijos iš Lietuvos priežastys buvo ekonominės, o ypač – mažos algos.

Ekonomistai pripažįsta, kad per pastaruosius keletą metų algos mūsų šalyje tolygiai augo, o pernai – vidutiniškai net 10 proc. Dar nemačiau naujausių mokslininkų tyrimų, tačiau manau, kad šis faktorius paskatino lietuvius apsispręsti grįžti namo.

Lietuvos orientacija į technologines inovacijas, kaip finansinių technologijų verslo kūrimas, pritraukia ir aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Jie grįžta ir dėl gerų algų, ir dėl geresnės gyvenimo kokybės, švaresnės aplinkos, mažesnių atstumų nei brangiuose pasaulio didmiesčiuose.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Linas Linkevičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Gitanas Nausėda ir Linas Linkevičius

Pavasarį, per karantiną, Užsienio reikalų ministerija daug dirbo, kad padėtų Lietuvos piliečiams grįžti į tėvynę.

– Daug kas mus kritikavo, kad dėjome tiek daug pastangų, neva švaistėme dešimtis tūkstančių eurų, kad grįžtų vos keletas lietuvių. Tačiau užėmėme principingą poziciją, ką ir daro paprastai demokratinės valstybės, – tai mūsų piliečiai, privalome jais pasirūpinti.

Kartu su Susisiekimo ministerija organizavome 21 repatriacinį skrydį, specialų keltą, netgi specialų traukinį, padėjome sugrįžti namo virš 4000 Lietuvos ir keliems šimtams ES piliečių.

Lygiai prieš trejus metus jūs, kaip ir dalis jūsų bendražygių Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP), pasipriešinote naujos partijos vadovybės sprendimui trauktis iš valdančiosios koalicijos su valstiečiais žaliaisiais. Prisijungėte prie naujosios Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos Seime, su ja dalyvausite ir Seimo rinkimuose rudenį. Kodėl nelikote su LSDP?

– Politikoje visada svarbiausia yra atsakomybė ir nuoseklumas. Vyriausybės programoje buvo atspindėti visi LSDP pasiūlymai, jai pritarė visi socialdemokratai. Žymiai lengviau kritikuoti stebint iš šalies, tačiau realiai prisidėti vykdant programą galima tik dirbant valdžios struktūrose.

Gali pasirodyti, kad pasitraukus į opoziciją lengviau pelnyti rinkėjų simpatiją, nes kritikuojantys valdžią gali tikėtis didesnio rinkėjų palankumo, bet reikia jausti atsakomybę ir prieš valstybę.

Aš jau dirbu šeštoje Vyriausybėje, apie 15 metų dirbau užsienio ir krašto apsaugos ministru, dar tiek pat metų ambasadoriumi. Visada buvau labiau diplomatas, ambasadorius, nei politikas. Sprendimas likti koalicijoje pirmiausia buvo atsakomybės ir darbų tęstinumo klausimas.

Visada buvau labiau diplomatas, ambasadorius, nei politikas.

Tikiu, kad ta atsakomybė buvo ir visų išėjusių iš LSDP pagrindinis motyvas. Staigius manevrus politikoje paprastai daro didelės atsakomybės niekada neturėję, dar jos nesupratę politikai.

LSSDP buvimas šioje valdančioje koalicijoje pasiteisino, kad ir kaip to nenorėtų pripažinti mūsų politiniai priešininkai.

Krizė išbandė Vyriausybės tvarumą. Su COVID-19 pandemija ši Vyriausybė tvarkėsi tiesiog puikiai. Paklausykime, ką apie tai kalba tarptautiniai ekspertai. Ir ekonomika atsigauna žymiai greičiau, nei per karantiną buvo prognozuota. Tai patvirtina ir Lietuvos bankas, ir Europos Komisija.

– Seimo rinkimuose „socialdarbiečiai“ (LSDDP) jus iškėlė Pasaulio lietuvių vienmandatėje apygardoje. Stabiliai esate vienas iš dešimties populiariausių Lietuvos politikų. Tikitės laimėti?

– Tikiuosi, nes gerai pažįstu lietuvių diasporą užsienyje. Užsienio lietuviai nori saitų su Tėvyne, būti aktyvūs ne tik savo bendruomenėse, bet ir čia, Lietuvoje. Tai nėra tik mano įspūdis, susidarytas per dažnas darbines keliones.

Tai vėlgi patvirtina ne vienas mokslinis tyrimas. Didžioji dalis išvykstančiųjų išsiveža ir Lietuvą kartu: skaito lietuvišką žiniasklaidą, palaiko ryšius su artimaisiais, domisi šalies aktualijomis, nori prisidėti prie Lietuvos gerovės kūrimo, aktyviai įsitraukti į valstybės politinį, kultūrinį, ekonominį gyvenimą.

Esame maža tauta ir neturime teisės skirstytis į išeivius ir ateivius.

Išvykusiems tautiečiams rūpi pilietybės išsaugojimo klausimas, bet tikrai ne vien tai. Esame maža tauta ir neturime teisės skirstytis į išeivius ir ateivius. Labai tikiuosi, kad mūsų tautiečiai aktyviai dalyvaus rinkimuose, kad patvirtintų, jog teisė turėti atskirą rinkimų apygardą iškovota neatsitiktinai.

Mano įsitikinimu, kiekvienas turi dirbti darbą, kurį geriausiai išmano. Jau sakiau, kad esu daugiau diplomatas nei politikas, todėl žinau mūsų emigrantų įvairiose valstybėse problemas, galiu aktyviai prisidėti jas ir toliau sprendžiant.

– Ko palinkėtumėte būsimai naujai Lietuvos Vyriausybei?

– To paties. Atsakomybės už savo darbą ir pareigas. Atsakomybės už valstybę ir jos piliečius. Ir, žinoma, sėkmės.

URM nuotr./Londone viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas
URM nuotr./Londone viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas

Ačiū už pokalbį.


Politinė reklama. Bus apmokėta iš LSDDP rinkimų sąskaitos

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:15
00:57
15:37

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min