„Aš nesiūlyčiau (pasirašyti), manau, tai yra perteklinė iniciatyva. Nematau prasmės nei laike, nei turinio požiūriu, nematau ir pridėtinės vertės. Atrodo, tą situaciją ne kartą diskutavome, Lietuva yra priėmusi įsipareigojimus, kurių nekeičia, ir dabar, kai vėl bandoma naujų pastangų dėka pakeisti situaciją, po derybų su Turkija, ir matant tam tikrų pokyčių, nors ir problemų daug, tokiame laikotarpyje toks pareiškimas tikrai nepadėtų, o galbūt kažkiek ir pakenktų. Aš skeptiškai į jį žiūriu“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Ministro vertinimu, susitarimo projekte – pernelyg daug priekaištų Europos Sąjungos institucijoms, o šiuo metu susipriešinimas niekam nereikalingas.
„Ten labai daug priekaištų Europos Sąjungai, Europos Komisijai, mes žinome, kad (kai kurie) darbai nėra atliekami, bet nemanau, kad mes turėtumėm dar labiau priešinti. Aš manau, mes turėtumėm susitelkti ir įgyvendinti tuos sprendimus, kuriuos esame bendrai sutarę. Beje, mūsų ministrai dalyvavo posėdžiuose gaudami Europos komiteto mandatą, daugiausiai vieningai gaudavo tą mandatą, todėl dabar pradėti revizuoti tuos dalykus dėl man nesuprantamų priežasčių būtų netikslinga“, – kalbėjo ministras.
Klausiamas, ar tokio susitarimo motyvas negalėtų būti artėjantys rinkimai, siekiant įtikti migrantų priėmimui nepritariantiems rinkėjams, L.Linkevičius sakė, kad „labai nesinorėtų, jog artėjantys rinkimai kažkaip sujauktų normalų racionalų darbo ritmą ir emocijos užgožtų rimtus dalykus, kurie turėtų būti sprendžiami argumentais, konkrečiomis pastangomis, sutelktumu“.
Valdančioji Darbo partija šią savaitę paskelbė visoms partijos pasirašyti siūlomą susitarimo projektą, kuriuo būtų deklaruojama pozicija nepriimti į Lietuvą daugiau pabėgėlių, nei jau įsipareigota.
Susitarimu būtų patvirtinamas įsipareigojimas priimti 1105 prieglobsčio prašytojus, tačiau sulaukus papildomo prašymo ar nurodymo iš Europos Sąjungos institucijų „kvotų ar kitokiu privalomuoju principu priimti nenustatytą papildomą kiekį prieglobsčio prašytojų, išreikšti tvirtą, aiškią ir nedviprasmišką valstybės poziciją dėl tokio priėmimo negalimumo“.
Susitarimas numatytų tik vien išlygą – sprendimas galėtų būti koreguojamas ir pabėgėlių priimama daugiau, bet tik nusprendus Seimui ir ne mažiau kaip pusės parlamentarų balsais. Siūloma, kad partijų susitarimas galiotų iki 2020 metų pabaigos, „neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimą“.
Susitarimu taip pat skelbiamas nepritarimas „priverstinei prieglobsčio prašytojų kvotų sistemai visos Bendrijos mastu“, teigiama, kad „tokia migracijos politika yra neteisinga, ydinga, trumparegiška, nepadedanti išspręsti nelegalių migracijos srautų“.
Darbo partijos frakcijos išplatintame pranešime pabrėžiama, kad dokumentas „toliau gali būti tobulinamas“.
Pernai daugiau nei 1,2 mln. žmonių atvyko į Europą ieškoti geresnio gyvenimo, o toks antplūdis sukėlė Senajame žemyne rimčiausią pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. ES parengė schemą, pagal kurią tūkstančiai pabėgėlių turėtų būti paskirstyti po Bendrijos valstybes, tačiau iš numatytų 160 tūkst. žmonių iki šiol buvo perkelti vos keli šimtai.
Lietuva pagal Europos Sąjungos programą yra priėmusi dvi pabėgėlių šeimas, o per dvejus metus yra įsipareigojusi priimti 1105 žmones.
