Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 28d. 17:58

Laidoje „Farai“ nusifilmavęs kaunietis reikalauja pusės milijono eurų kompensacijos

Akcija „Švarus vairuotojas“ Kaune
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Asociatyvi iliustracija

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme išnagrinėtas kauniečio ieškinys laidos „Farai“ kūrėjams. Jis įsitikinęs, kad buvo pažeista ne tik jo teisė į atvaizdą, bet ir garbę bei orumą. Jis taip pat tvirtino, kad dėl to, jog buvo parodytas per „Farus“, pablogėjo jo sveikata ir reputacija. Ieškovas prašė iš laidos kūrėjų priteisti 500 tūkst. eurų.

Pauliaus A. ieškinį atmetė tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai.

Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad ieškovas buvo filmuojamas viešoje vietoje, buvo paskelbta informacija apie jo neteisėtą elgesį.

Be to, į siužetą pakliuvęs vyras nepasakė, kad nesutinka būti filmuojamas "Farų" operatoriaus. Teismų vertinimu, taip jis sutiko ne tik būti įamžintas, bet ir parodytas per televiziją.

Tačiau mažą pergalę ieškovas šventė Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT).

Kasacinį skundą išnagrinėjęs LAT perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodydamas, kad turi būti išsiaiškinta, kuo pasireiškė filmuotos medžiagos reikalingumas viešam demonstravimui, kaip tai padėjo atskleisti įstatymo pažeidimą, kuo pasireiškė teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti vaizdo įraše pateiktą informaciją ir ar tai nebuvo vien siekis gauti ekonominės naudos, patenkinti visuomenės smalsumą.

Kasacinį skundą išnagrinėję teisėjai nurodė, kad viena iš pagrindinių žmogaus teisių – teisė į privatų gyvenimą. Teisė į atvaizdą – tai teisės į žmogaus privatų gyvenimą sudėtinė dalis.

Rengiant ir platinant viešą informaciją, privaloma užtikrinti žmogaus teisę į privataus pobūdžio informacijos apsaugą. Asmens sutikimas nereikalingas, kai fiksuojamas teisės pažeidimas, nustatomas teisėtas ir pagrįstas visuomenės interesas žinoti asmeninio pobūdžio informaciją, kai informacija apie privatų gyvenimą padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas; kai fotografavimas, atvaizdo demonstravimas ir pan. yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau tokiais veiksmais nežeminant asmens garbės, orumo ir dalykinės reputacijos.

Žmogus, kurio teisė į atvaizdą buvo pažeista, turi teisę teismo tvarka reikalauti nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti turtinę ir neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija išaiškino, kad asmens neprieštaravimas filmavimui negali būti savaime vertinamas kaip sutikimas ir viešai rodyti filmuotą medžiagą.

Taigi, jei asmuo, matydamas ir suvokdamas, kad yra filmuojamas, neišreiškia nesutikimo dėl filmuotos medžiagos transliavimo, tai nesudaro pagrindo vertinti, kad jis davė sutikimą filmuotą medžiagą transliuoti. Filmuojamas asmuo negali žinoti, kokio turinio, apimties bus ši medžiaga, kaip ji bus sumontuota, kaip pateikta.

Nutartyje pažymėta, kad nors filmavimas gali būti objektyvus, atspindėti objektyvią įvykių realybę (pvz., pažeidimo padarymo faktą), tačiau nufilmuota medžiaga gali būti parodyta tokiu būdu (pvz., atitinkamai komentuojant), koks ne tik gali žeminti asmens garbę ir orumą, bet ir visiškai iškreipti visą vaizdo įrašo kontekstą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Komentarai: 5

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

30 geriausių restoranų

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie 15min