Lemtingas G.Nausėdos vizitas į Kyjivą: „Karo atėjimą mačiau savo akimis“

Vadinamojo Liublino trikampio šalių vadovų nuotrauka daryta prieš pat karo pradžią, iki jo likus maždaug pusdieniui.

Netrukus, ankstų vasario 24-osios rytą, jau ilgą laiką palei Ukrainos sienas karines pajėgas telkusi Rusija pradėjo plataus masto invaziją.

„Karo atėjimą mačiau savo akimis“

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda savo knygoje, kurią parašė žurnalistė Laima Lavaste, atskleidė šio vizito į Kyjivą užkulisius.

„Kuo labiau artėjo vasaris, tuo labiau suvokėme, kad karas, ta diena X, neišvengiama. Karo atėjimą, galima sakyti, mačiau savo akimis, kai vasario 22 dieną išskridau į Kyjivą, norėdamas parodyti Ukrainai Lietuvos palaikymą“, – pasakojo prezidentas.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Knyga „Prezidentas Gitanas Nausėda: iš arti“

Jis teigė atskridęs su Lietuvos kariuomenės lėktuvu „Spartan“ į Lenkijos ir Ukrainos pasienį, kur susitikęs su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda.

„Visi prie vieno stalo pavakarieniavome pasienio viešbutyje, stengdamiesi išblaškyti slogutį daug kalbėjomės apie sportą. Kelias valandas numigome. Toliau automobiliais blogais keliais 6-7 valandas važiavome į Kyjivą“, – prisiminė G.Nausėda.

Kartu su juo vyko ir patarėjai Asta Skaisgirytė, Kęstutis Budrys bei Frederikas Jansonas, taip pat – operatorius ir apsaugos darbuotojai. Jie visi nuvykę apsistojo Lietuvos ambasadoje.

Tuo pačiu šalies vadovas atskleidė sprendęs ir klausimą, ką daryti su Lenkijoje paliktu „Spartan“ lėktuvu, kol galiausiai nusprendė, kad jis atskristų į Borispolio oro uostą Kyjive, kad iškart po vizito visi grįžtų tiesiai į Vilnių.

Be to, G.Nausėda sakė automobilyje palikęs savo mobilųjį telefoną, tad jį vėliau teko pakeisti.

Koks buvo Kyjivas?

Pasak mūsų šalies vadovo, Ukrainos sostinė karo išvakarėse atrodė rami, tačiau sunerimti paskatino žinia iš vieno ambasados darbuotojo.

„Kyjivas atrodė ramus, taikus miestas, karo nuojautos lyg ir nesijautė. Bet vienas iš ambasados darbuotojų nerimastingai prasitarė: Tuoj kažkas įvyks. Rusai savo ambasadoje degina dokumentus“, – prisiminė Lietuvos prezidentas.

Prezidento kanceliarijos/Roberto Dačkaus nuotr./Lietuvos ir Lenkijos prezidentai lankosi Kyjive

Jo teigimu, per vasario 23-iąją vykusį susitikimą su V.Zelenskiu „ilgoms kalboms laiko neturėjome“. Visi trys esą kalbėjo apie karą, galimas Rusijos puolimo kryptis, o G.Nausėda teigė patikinęs V.Zelenskį, kad Lietuva Ukrainą parems ne tik oro gynybos sistemomis „Stinger“, tačiau ir „visa kuo“.

G.Nausėda atskleidė, jog Ukrainos prezidentas pasidalijo mintimis, jog karas prasidės daugiausia už 24-48 valandų.

Po susitikimo Lietuvos prezidentas pasakojo grįžęs „trumpam atsipūsti“ į ambasadą.

„Prisimenu, dar lyg norėjome su ambasadoriumi Valdemaru Sarapinu greitai sužaisti stalo teniso partiją, bet prie manęs priėjo apsaugos pareigūnas Mindaugas ir pasakė: prezidente, mums reikia išvykti kiek galima greičiau!“, – pasakojo G.Nausėda.

Anot jo, greitai automobilių delegacija išskubėjo į Borispolio oro uostą, iš kur 20 val. su lėktuvu „Spartan“ išvyko atgal į Vilnių.

„Gali būti, kad mūsų Spartanas buvo paskutinis lėktuvas, tą vakarą išskridęs iš Borispolio. Kitą dieną oro uostas buvo atakuotas. A.Duda su savo delegacija iš Kyjivo išvyko automobiliais. Lenkijos sieną jie kirto likus kelioms valandoms iki karo pradžios“, – pasakojo šalies vadovas.

Lietuvos kariuomenės nuotr./Lietuvos kariuomenės lėktuvas „Spartan“

G.Nausėdos knygą parašė žurnalistė L.Lavaste, ją išleido ir spausdino bendrovė „Petro ofsetas“. Knyga bus pristatyta per vasario 27 dieną prasidėsiančią Vilniaus knygų mugę.