Europarlamentaro manymu, Lietuvą politiškai reikia atakuoti visuose įmanomuose tarptautiniuose susitikimuose už įstatymų laužymą ir aiškų lenkų mažumos diskriminavimą.
Pasak opozicinės „Įstatymo ir teisingumo“ partijos europarlamentaro, „Lietuvos valdžia tiesiog akyse šaiposi iš lenkų“.
„Lietuva yra ES narė, Europos Tarybos tautinių mažumų konvencijos signatarė, 1994 metais pasirašė tarpvalstybinę sutartį su Lenkija. Tuose dokumentuose yra aiškiai pasakyta, jog tautinės mažumos turi teisę rašyti savo vardus ir pavardes gimtąja kalba“, – teigia europarlamentaras.
Pasak jo, Lietuva tarpvalstybinę sutartį pasirašė, o dabar pačiu blogiausiu sovietiniu pavyzdžiu sako – ne. Jokių lenkiškų vardų ir pavardžių rašybos nebus. Lenkas Lietuvoje turi vadintis ne lenkiškai, kaip jo tėvai ir seneliai, tik lietuviškai, nes taip nori Lietuvos valdžia – piktinasi J.Wojciechowskis.
Jo nuomone, Lietuvos atakos vieta turi būti Europos Parlamentas.
„Ten Lietuva turi išgirsti griežtą kaltinimą, jog laužo tarptautinius įstatymus, jog laužo žmogaus teisių standartus, jog savo elgesiu bando pakasti pamatus, ant kurių laikosi ES. Ir tegul Lietuvos politikai nekalba nesąmonių, jog kaltinimai Lietuvai tarnauja Rusijai. Imperinius polinkius Rusijoje būtent skatina tai, ką jau seniai daro Lietuvos valdžia“, – teigia savo bloge lenkų europarlamentaras.
Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad pavardės įrašymas nelietuviškais rašmenimis kitame paso skyriuje neprilygsta oficialiam įrašui valstybine kalba pagrindiniame lape.
„Asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“, – teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.
Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad nepaisant įrašo galimybės nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, pase privalo išlikti „oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba“.
Toks Konstitucinio Teismo išaiškinimas svarbus Lietuvos lenkų mažumai, kuri siekia, kad dokumentuose jų pavardės būtų rašomos originalo kalba.
Anot Seimo pirmininkės pavaduotojo Raimondo Šukio, Konstitucinio Teismo sprendimas reiškia, kad nelietuviško įrašo viešajame gyvenime Lietuvoje nebus galima vartoti.
„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad Lietuvos viešajame gyvenime turi būti naudojama lietuvių kalba, ir pilietis įrašo ne lietuvių kalba viešajame gyvenime Lietuvoje niekaip negalės naudoti“, – žurnalistams penktadienį sakė R.Šukys.
