TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Lenkų kilmės Lietuvos pilietė teisme pralaimėjo bylą dėl pavardės rašymo nelietuviškais rašmenimis

Vilniaus apygardos teismas
Andriaus Vaitkevičiaus / 15min nuotr. / Vilniaus apygardos teismas
Šaltinis: BNS
0
A A

Lenkų kilmės Lietuvos pilietei Malgožatai Runevič-Vardyn per teismus nepavyko pasiekti, kad jos vardas ir pavardė gimimo bei santuokos liudijimuose būtų pakeisti į nelietuviškus rašmenis – Malgorzatą Runiewicz-Wardyn.

Vilniaus apygardos teismas trečiadienį paskelbė, kad palieka galioti nepakeistą tuometinio Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą.

„Pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti jo nėra pagrindo“, – konstatavo Vilniaus apygardos teismas.

Dėl vardo ir pavardės rašymo lenkiškai kovojanti Lietuvos pilietė ir jos gynėjas taip pat siekė, kad bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas kreiptųsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl asmenvardžių rašybos.

Malgožatai Runevič-Vardyn ir Lukaszui Wardyn atstovaujantis advokatas Justas Sankaitis Vilniaus apygardos teismo prašė kreiptis į KT dėl 1991 metais priimto Aukščiausiosios Tarybos nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“. Advokato teigimu, KT turėtų pasisakyti, ar teisę į vardą ir pavardę gali reglamentuoti ne įstatymas, o poįstatyminis aktas.

Ji ir jos sutuoktinis L.Wardyn Vilniaus apygardos teismui buvo apskundę 2011 metų rugpjūčio 18 dienos Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės sprendimą, kuriuo konstatuota, kad Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė lenkų kilmės Lietuvos pilietės vardą ir pavardę rašyti pagal lenkų, o ne lietuvių kalbos taisykles.

Šis sprendimas priimtas po Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo išaiškinimo, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, numatanti pavardžių rašybą tik lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei. Tačiau šis teismas užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas kaip ES pripažintų laisvių ribojimas.

Vilniaus teismas priimdamas savo sprendimą taip pat rėmėsi Konstitucija ir kitais įstatymais, kuriuose teigiama, kad valstybinė kalba Lietuvoje yra lietuvių, o įvairūs civilinės būklės aktai rašomi, keičiami, registruojami lietuvių kalba.

Teismas minėjo ir Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriame pabrėžiama, kad Lietuvoje yra šimtai tautybių ir jei būtų leista jų visų atstovams vardus ir pavardes dokumentuose rašyti savo tautinės mažumos kalba, tai galėtų pažeisti tvarką valstybėje.

Bylos duomenimis, šiuo metu su sutuoktiniu Lenkijos piliečiu M.Runevič-Vardyn gyvena Belgijoje. Moteris teigia dėl skirtingos pavardės susidurianti su dideliais sunkumais privačiame bei profesiniame gyvenime.

Suinteresuoti asmenys šioje byloje buvo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Civilinės metrikacijos skyrius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Teisingumo ministerija. Į paskelbimą nė viena iš šalių trečiadienį atvykusi nebuvo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Lenkija

Dakaras 2018

Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min