Jis parengė ir Seime įregistravo tai numatančias Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas.
J.Narkevičiaus teigimu, tai, kad Lentvaris dabar yra Trakų rajono savivaldybės dalis, neatitinka miesto ir jo gyventojų poreikių, neleidžia efektyviai spręsti kylančių socialinių bei ekonominių klausimų.
„Priklausymas Trakų rajonui sąlygoja nepakankamą Lentvario – didžiausios rajono gyvenvietės pagal gyventojų skaičių – reprezentaciją rajono lygmenyje sprendžiant gyvenvietei aktualias ekonomines bei socialines problemas. Tas yra suprantama ir apspręsta Trakų kaip istorinės ir svarbią reikšmę Lietuvos valstybingumui turinčios vietovės statuso“, – teigia parlamentaras.
Anot jo, „Lentvario miestas yra jau susiformavęs administracinis teritorinis darinys, turintis savarankišką susisiekimo infrastruktūrą“, gerai organizuotą švietimo įstaigų tinklą, 1949 metais Lentvariui buvo suteiktos miesto teisės.
„Miestas turi savo herbą bei tradicinius “amatus„, vienas kurių – kilimų, garsių visoje Lietuvoje ir net užsienyje, gamyba“, – tvirtino J.Narkevičius.
Anot jo, atskiros Lentvario miesto savivaldybės suformavimo projektas taip pat grindžiamas sėkminga Elektrėnų, buvusios Trakų rajono gyvenvietės, miesto savivaldybės patirtimi.
Liepos pabaigoje kitas Seimo narys – konservatorius Paulius Saudargas – pateikė to paties įstatymo pataisą, pagal kurią siūloma Lentvarį iš Trakų rajono savivaldybės perduoti Vilniaus miesto savivaldybei.
P.Saudargo tvirtinimu, jungtis prie Vilniaus pageidauja patys Lentvario gyventojai, sutinka ir Vilniaus miesto savivaldybė, tik kelią tokiai iniciatyvai anksčiau yra užkirtusi Trakų rajono savivaldybė.
Pasak P.Saudargo, apie 80 proc. Lentvario gyventojų dirba Vilniuje, tačiau jų mokamas gyventojų pajamų mokestis yra įskaitomas į Trakų rajono savivaldybės biudžetą, o šią savivaldybę parlamentaras sako Lentvariui skiriant nepakankamai dėmesio.
Statistikos departamento duomenimis, Lentvaryje gyvena kiek daugiau nei 11 tūkst. žmonių.
