Tokios ekspertizės pareikalavo 44 Seimo nariai, atstovaujantys įvairias frakcijas – išskyrus „valstiečius“. Tai jie padarė naudodamiesi Seimo statute numatyta galimybe, todėl ekspertų išvada tapo privaloma.
Anot Aplinkos komiteto vadovo Kęstučio Mažeikos, ekspertų, kurie sutiktų įvertinti planuojamą miškų ūkio pertvarką ir Seimui pateiktų išvadą, stinga. Parlamento pirmininkas Viktoras Pranckietis įsitikinęs, kad reformos svarstymas bus tęsiamas ir be ekspertinio vertinimo.
K.Mažeika mano, kad ekspertų išvadų prašoma specialiai – siekiant vilkinti miškų ūkio reformos svarstymą.
„Man keista, kad Seimo nariai, kurie paprašė ekspertizės, žinojo tokius dalykus ir taip gaunasi, kad yra vilkinimas proceso ir trukdymas. Nes kenčia miško darbuotojai, kurie yra nežinomybėje, kuri naudos neduoda niekam – kenčia darbo rezultatai, krenta motyvacija“, – BNS tvirtino parlamentaras.
Vyriausybės siūlomos miškų urėdijų reformą nepriklausomi ekspertai turėtų įvertinti Seimo valdybos sprendimu, nes valdyba gavo maždaug 50 parlamentarų iš liberalų, socialdemokratų, „tvarkiečių“, lenkų ir konservatorių frakcijų bei Mišrios Seimo narių grupės prašymą dėl ekspertinio vertinimo.
Prašymą dėl ekspertinio vertinimo buvo parėmę ir „valstiečių“ frakcijos nariai Kęstutis Smirnovas bei Valerijus Simulikas, bet vėliau jie savo parašus atsiėmė. Seimo statutas numato, kad pataisų ekspertinis vertinimas privalo būti pateiktas, jeigu to reikalauja penktadalis Seimo narių.
Reformos ekspertizės reikalaujantys parlamentarai nori gauti atsakymus į beveik 10 klausimų – koks valstybinių miškų valdymo modelis taikomas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, ar Lietuvoje siūlomas centralizavimas sumažins korupciją ir didins skaidrumą, o medienos pramonei bus sudarytos palankesnės sąlygos apsirūpinti žaliava, kiek miškų ūkio pertvarka pareikalaus išlaidų iš biudžeto, kokia bus jos įtaka darbo vietų kūrimui ir išlaikymui, koks reformos kaštų ir naudos santykis bei ekonominis pagrįstumas. Taip pat buvo prašoma palyginti siūlomą miškus valdysiančios įmonės statusą su kitais statusais.
Planuojama urėdijų pertvarka jau buvo svarstoma Kaimo reikalų ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetuose. Kaimo reikalų komitetas siūlomai pertvarkai pritarė, tuo metu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ne, tačiau nusprendė, kad prie reformos svarstymo dar gali grįžti, kai bus gautas nepriklausomų ekspertų vertinimas.
Urėdijų pertvarkos planas numato, kad vietoj Generalinės urėdijos ir 42 rajonuose esančių urėdijų bus įsteigta 25 skyrius turinti viena valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, kuriai pradėjus veikti valstybinių miškų turtas bus naudojamas efektyviau. Prie šios įmonės ketinama prijungti ir Miškotvarkos institutą, kuriame dabar dirba 96 žmonės, o ateityje jų liks perpus mažiau.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 miškų urėdijos, jose dirba apie 4 tūkst. miškininkų.
