Kaip ES naujienų portalui euobserver.com sakė neįvardytas Lietuvos diplomatas, Lietuva šiuo metu renka „visą įmanoma informaciją apie panašius įvykius kitose šalyse narėse“ ir ja dalijasi su „suinteresuotomis“ šalimis: Estija, Prancūzija, Vokietija ir Latvija.
„Intensyvius keitimasis informacija“ esą taip pat vyksta tarp Baltijos šalių ir Lenkijos.
Diplomatas neatmetė naujų demonstracijų Lietuvoje galimybės, tačiau išreiškė viltį, jog riaušių kaip sausio 16–ąją Vilniuje bus išvengta.
„Dėl prastėjančios ekonominės padėties ir dėl to kylančių problemų, panašių susibūrimų galimybė išlieka, tačiau mes tikimės, kad riaušės nepasikartos“, – diplomatą cituoja naujienų portalas.
Pasak euobserver.com, vyriausybėms susiduriant su sunkumais skolinantis pinigų bei trumpinant socialinių programų biudžetus, socialinių neramumų plitimo klausimas ES darbotvarkėje įgauna vis daugiau svorio.
„Esama susirūpinimo. Taip pat ir ES. Tai vienas didžiausių iššūkių pavasario Europos Tarybai“, – kalbėdamas apie kartą per ketvirtį vykstantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą naujienų portalui sakė neįvardytas aukštas ES pareigūnas.
Pasak kito euobserver.com kalbinto pareigūno, šalių narių nuolatinių atstovybių ES vadovai diskutuoja ir „nuolatos gauna naujausią informaciją“ šiuo klausimu, tačiau tam, kad būtų išsiaiškinta, ar riaušės yra „socialinės tendencijos dalis“, ar opozicijos manipuliacijos, esą reikalinga daugiau informacijos.
Socialinių neramumų plitimo Europoje grėsmę ES narėse imta stebėti po to, kai Graikijoje, Latvijoje, Bulgarijoje, Lietuvoje bei ES nepriklausančioje Islandijoje įvyko vyriausybių veiksmais krizės akivaizdoje nepatenkintų piliečių susidūrimai su policija.
